Melanoma

Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, bet dažniausiai pasitaiko tokiose, kurios turi didžiausią kontaktą su saule: veidas, kojos, rankos, nugara, krūtinė. Navikas pasireiškia tokiais požymiais: naujo įtartinos formos ir spalvos apgamo atsiradimas arba jau turimo apgamo greitas augimas ir sukietėjimas. Apgamo viduryje gali atsirasti kietas išopėjęs mazgelis. Sistema A-B-C-D-E anglų kalba, galinti padėti identifikuoti odos naviką:

A – (asymetrical shape) asimetriškumas.

B - (irregular bordings) nelygus kampai.

C – (change of color) spalvos pakitimas.

D – (diameter) diametras.

E – (evolve) išsiskleidimas, išsisėjimas.

Aplink minėtą apgamą oda būna įraudusi, gali būti matomos metastazės (išsisėjusios į tolimesnes vietas vėžio ląstelių sankaupos), gali pasireikšti kraujavimas ir odos niežėjimas.

Paslėptosiomis melanomomis vadinamos melanomos, kurios gali pasireikšti neįprastose kūno vietose, tokiose kaip: panagė, akis, virškinamasis traktas.

Kartais melanoma gali išaugti iš sveikos odos melanocitų, tačiau dažniausiai ji išsivysto iš jau esančių odoje apgamų.

Melanoma turi dvi augimo formas:

Horizontali (dar kitaip vadinama paviršine) – melanoma plinta paviršiniu odos sluoksniu, neįsiskverbia į gilesnius sluoksnius, ši forma gana lengvai išgydoma.

Vertikali – vėlesnė stadija, kuomet navikas perauga gilesnį odos sluoksnį –  tikrąją odą bei po ja esantį riebalinį sluoksnį, todėl oda išopėja mazgais.

Navikas metastazuoti (išsisėti į kitas kūno dalis) pradeda vertikalioje augimo stadijoje.

Melanoma linkusi metastazuoti į: kitas odos sritis, plaučius, smegenis, kaulus, kepenis, širdį, virškinamąjį traktą, antinksčius, inkstus.

Laiku, pirmose ligos stadijose, ją diagnozuoti labai sudėtinga. Diagnostika remiasi:

Paciento apklausa: išsiaiškinama, kaip pakito turėti apgamai (jų augimas, dydis, spalva, forma, paviršius), ar atsirado naujų įtartinos formos ir spalvos apgamų, ar ligonis nepastebėjo limfmazgių padidėjimo.

Paciento apžiūra: gydytojas pats apžiūri ir įvertina įtartinus apgamus.

Apgamo biopsija: vienintelis ir patikimiausias būdas norint patvirtint naviko piktybiškumą. Jos metu paimamas mėginys iš įtartinos vietos ir siunčiamas į laboratoriją ištyrimui, kur nustatomos piktybiškai pakitusios ląstelės.

Melanomai gali būti taikomi kelių rūšių gydymo metodai, kuriuos gydytojas parenka pagal naviko stadiją, išplitimą, paciento amžių ir bendrą būklę.

Chirurginis gydymas – radikalus melanomos pašalinimas. Jis dažniausiai taikomas pradinėse ligos stadijose. Jeigu navikas išsisėjo į gretimus limfmazgius, chirurgas gali operaciniu būdu pašalinti ir pažeistus limfmazgius.

Chemoterapija – jos metu naudojami vaistai, kurie naikina vėžines ląsteles. Chemoterapinis gydymas gali būti taikomas į veną leidžiamais, tablečių pavidalo vaistais arba jų deriniu.

Radioterapija (spindulinis gydymas) – jos metu naudojama spinduliuotė, naikinanti vėžines ląsteles.

Biologinė terapija – skiriami tam tikri vaistai, kurie skatina imuninę sistemą kovoti su vėžiu.

Krioterapija – naviko paveikimas šalčiu.

Gali būti taikomas ir kombinuotas gydymas.

Daugumos melanomos atvejų būtų galima išvengti imantis tokios profilaktikos: vengti agresyvios saulės – nesideginti tuo dienos metu, kada saulė pati intensyviausia, būnant saulėje naudoti apsauginius kremus, nešioti akinius nuo saulės, vengti soliariumų.

Taip pat reikia atidžiai stebėti savo odos pokyčius, kad būtų galima aptikti vėžį ankstyvoje stadijoje ir jį išgydyti.