Nerimo sutrikimas – tai būklė, kurios metu jaučiamas nenormalus, stiprus ir ilgalaikis nerimas. Nors retkarčiais gyvenime visi patiria nerimą, kuris yra normali emocija į nenumatytas situacijas, svarbius gyvenimo įvykius ar nemalonias situacijas. Tačiau kartais žmogus nerimą ima jausti tarsi be jokios priežasties ir tai trikdo kasdienį jo gyvenimą. Nerimo sutrikimą galima apibūdinti kaip būkles, kurių metu pasireiškiantis nerimas yra: neadekvatus situacijai, išlieka praėjus stresinei situacijai, atsiranda be priežasties. Nerimo sutrikimams priskiriamos šios būklės: panikos sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas, įvairios fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimas, bei kiti sutrikimai. Kai kurie nerimo sutrikimai yra tiesiogiai susiję su kitomis fizinėmis ligomis: skydliaukės, širdies ligomis, diabetu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, kitais sutrikimais. Tačiau kiti nerimo sutrikimai kyla dėl dažniausiai neaiškių priežasčių. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, didinantys nerimo sutrikimų išsivystymo tikimybę. Tai: moteriška lytis, trauma vaikystėje, sirgimas rimta liga, įtemptas gyvenimo būdas, tam tikri asmenybės bruožai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, buvę nerimo sutrikimų atvejai šeimoje.
Nerimo sutrikimas
Nerimo sutrikimas. Simptomai
Bendrieji nerimo sutrikimų simptomai yra tokie: beviltiškumo jausmas, gresiančio pavojaus ar panikos jutimas, stipriai pakylantis pulsas, kvėpavimo dažnis, drebulys, prakaitavimas. Dažnai tokie pacientai jaučiasi silpni ir pavargę. Kiti nerimo sutrikimų simptomai priklauso nuo konkrečios ligos. Pavyzdžiui, panikos atakos metu dažnai pacientas jaučia krūtinės skausmą, širdies palpitacijas, dusimą. Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia ne trumpiau kaip šešis mėnesius trunkančiu perdėtu rūpesčių dėl smulkių ar didelių problemų. Specifinės fobijos pasireiškia panikos atakomis į tam tikrus specifinius dirgiklius.
Nerimo sutrikimas. Ligos eiga
Nerimo sutrikimų eiga labai priklauso nuo specifinės ligos. Pavyzdžiui, fobijos dažniausiai išsivysto po tam tikro labai nemalonaus susidūrimo su tam tikru dirgikliu ar kokio nors traumuojančio įvykio. Generalizuotas nerimo sutrikimas paprastai prasideda jauname amžiuje.
Nerimo sutrikimas. Diagnostika
Diagnozuojant nerimo sutrikimą reikia išsamiai apklausti ir apžiūrėti bei ištirti pacientą dėl visų somatinių (kūno) ligų, galinčių sukelti panašius simptomus. Atmetęs fizinį susirgimą, gydytojas turėtų atlikti psichologinį ištyrimą. Dažniausiai diagnozuojant nerimo sutrikimus, pacientas turi atitikti aiškiai apibrėžtus kriterijus, nustatytus kiekvienam nerimo sutrikimui. Pavyzdžiui, sirgdamas generalizuotu nerimo sutrikimu pacientas turi: jausti padidėjusį nerimą dėl daugelio dalykų bent keletą kartų per savaitę bent šešis mėnesius iš eilės, turėti sunkumų valdant savo nerimą, turėti gyvenimiškų sunkumų, kuriuos sukelia padidėjęs nerimas, neturėti kitų nerimo sutrikimų, jausti neramumą, nuovargį, sunkumą sukaupiant dėmesį, dirglumą, miego sutrikimus.
Nerimo sutrikimas. Gydymas
Pagrindiniai nerimo sutrikimų gydymo metodai yra psichoterapija ir medikamentai. Geriausių rezultatų pasiekiama šiuos gydymo būdus derinant tarpusavyje. Psichoterapija gali būti kalbėjimasis su psichoterapeutu arba kognityvinė elgesio terapija. Šios terapijos metu pacientas yra mokomas atkurti savo gyvenimą, darant jį tokį, koks buvo prieš išsivystant nerimo sutrikimui. Vaistai pacientams parenkami pagal tai, koks sutrikimas juos kamuoja. Dažniausiai tai būna antidepresantai, nerimą slopinantys vaistai arba benzodiazepinai. |
Svarbu, jog nerimo sutrikimais sergantys asmenys gautų pakankamai paramos iš artimųjų, šeimos ir draugų. Tai ne tik padeda žmonėms greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo, bet ir mažina ligos recidyvų tikimybę.
Nerimo sutrikimas. Profilaktika
Nėra vieno patikimo būdo apsisaugoti nuo nerimo sutrikimų. Todėl yra labai svarbu kuo anksčiau atpažinti tokius žmones, diagnozuoti ir skirti gydymą. Visiems žmonėms rekomenduojama vengti streso ir įtampos, išmokti atsipalaidavimo pratimų, pakankamai ilsėtis, dažniau užsiimti mėgstama veikla, sveikai ir racionaliai maitintis, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, sportuoti ar mankštintis. Patariama vengti piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.