Obsesinis kompulsinis sutrikimas – tai nerimo sutrikimas, kuriam būdingos nepagrįstos mintys ir baimės (obsesijos), kurios verčia žmogų atlikinėti tam tikrus ritualus arba kartoti veiksmus po kelis kartus (kompulsijos). Šį sutrikimą turintys žmonės gali suvokti savo minčių ir veiksmų nepagrįstumą, jie gali stengtis juos sustabdyti, tačiau tai tik didina jų nerimą ir kelia jiems įtampą. Galiausiai grįžtama prie pirminių minčių ir veiksmų, nes tik tai kažkiek slopiną kilusį nerimą ir stresą. Pavyzdžiui, žmogui išsivystė obsesija (manija) dėl bakterijų ir nešvarumų. Toks asmuo gali plauti rankas dešimtis kartų per dieną. Jeigu žmogus tiki, jog pas ji ketina įsilaužti įsibrovėliai, prieš miegą jis patikrins durų spyną labai daug kartų. Sunku suprasti, kas sukelia obsesinį kompulsinį sutrikimą. Manoma, jog smegenų biocheminiai procesai, įgimtos savybės, aplinkos įtaka, serotonino trūkumas (tam tikra neurocheminė medžiaga) galėtų lemti šio sutrikimo išsivystymą. Didesnę šio sutrikimo išsivystymo riziką turi asmenys, kurių šeimose buvo žmonių, sirgusių šia liga, arba asmenys, linkę stipriai reaguoti į stresines situacijas.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Simptomai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas apibūdinamas obsesijų (apsėdimų, manijų) ir kompulsijų (tam tikrų veiksmų) atsiradimu. Obsesijos – tai tam tikros pasikartojančios, neduodančios ramybės, nemalonios mintys, idėjos, vaizdiniai, kurie kartais neturi jokios prasmės. Dažniausiai šios mintys apninka tada, kai žmogus stengiasi susikaupti kokiam nors darbui. Neretai obsesijos būna susijusios su purvu ar mikroorganizmais, seksualiniais poreikiais, agresija ar tvarkos ir simetrijos poreikiu. Kartais šiems pacientams pasireiškia tokios stiprios obsesijos, jog jie suserga dermatitu (dėl dažno rankų plovimo), atsiveria žaizdos (nuo nuolatinio krapštymo), iškrenta plaukai (dėl pastovaus jų rovimo). Kompulsijos – tai pasikartojantys veiksmai, tarsi ritualai, kuriuos atlikti žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaučia nenumaldomą poreikį. Šie veiksmai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, rankų plovimas, skaičiavimas, dalykų tikrinimas (ar užrakintos durys, ar uždaryti langai, ar išjungtas virdulys).
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Ligos eiga
Dažniausiai obsesinis kompulsinis sutrikimas išsivysto pamažu. Gyvenimo eigoje ligos sunkumas gali varijuoti. Paprastai simptomai pasunkėja, kai pacientas išgyvena sudėtingus gyvenimo momentus, patiria daugiau įtampos. Paprastai obsesinis kompulsinis sutrikimas laikomas liga visam gyvenimui. Kai kuriais sunkiais atvejais šis sutrikimas gali labai varginti žmogų. Asmuo gali pradėti galvoti apie savižudybę, jam gali prasidėti depresija, kiti nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, jis gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Diagnostika
Įtardamas obsesinį kompulsinį sutrikimą, gydytojas turi išsamiai apklausti ir apžiūrėti pacientą, fiziškai jį ištirti. Dažniausiai atliekama: bendrasis fizinis ištyrimas, laboratoriniai tyrimai, psichologinis įvertinimas. Fizinio ištyrimo metu matuojamas žmogaus ūgis ir svoris, gyvybiniai rodikliai: pulsas, kraujo spaudimas, temperatūra, išklausoma širdies veikla ir plaučiai, čiuopiamas pilvas. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, ieškoma alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų pėdsakų, tiriama skydliaukės funkcija. Psichologinio įvertinimo metu apklausiama dėl paciento jaučiamų simptomų, minčių, veiksmų, jausmų, ir kaip jie paveikia žmogaus gyvenimą. Jei įmanoma, gydytojas pasikalba su paciento artimaisiais. Obsesinis kompulsinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai: žmogui pasireiškia obsesijos ar kompulsijos, jis suvokia jų nepagrįstumą, jos stipriai veikia kasdienį žmogaus gyvenimą. Obsesijos turi būti nuolatinės ir keliančios stresą, jos yra daugiau nei paprastas nerimas dėl tikrų gyvenimo problemų, žmogus stengiasi jas ignoruoti, suvokdamas, jog jos yra jo paties sąmonės rezultatas. Kompulsijos turi būti pasikartojantys veiksmai, kuriuos atlikti žmogus jaučia nenumaldomą poreikį, ir jie yra skirti tam, kad atitrauktų žmogaus dėmesį nuo varginančių obsesinių minčių. Kartais diagnozuoti obsesinį kompulsinį sutrikimą būna gana sudėtinga. Ji nesunku supainioti su bendruoju nerimo sutrikimu, depresija, šizofrenija ar kitomis ligomis.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Gydymas
Teisingai diagnozavus obsesinį kompulsinį sutrikimą, jį svarbu gydyti. Pagrindiniai gydymo būdai yra medikamentai ir psichoterapija. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į žmogaus savybes, atvejo sunkumą. Kartais šie gydymo būdai derinami tarpusavyje.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Profilaktika
Nėra būdo, apsisaugoti nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo. Tačiau rekomenduojama vos jam prasidėjus pradėti gydymą, nes taip užkertamas kelias atvejo blogėjimui ir komplikacijų išsivystymui.
Lithuanian
Tai baisi liga