Paveldimoji sferocitozė

0
+0 -0

Paveldima sferocitozė (rutulinių ląstelių anemija) – viena iš mažakraujystės rūšių, pasireiškianti žmonėms, kurių eritrocitų sienelėje įgimtai nėra tam tikrų baltymų. Ši anemija priskiriama hemolizinėms anemijoms. Tai reiškia, kad šiems eritrocitams būdinga trumpa gyvavimo trukmė ir pirmalaikis suirimas, todėl jų ima mažėti ir išsivysto mažakraujystė. Ši liga dažniausiai paveldima autosominiu dominantiniu, rečiau – autosominiu recesyviniu būdu. Paveldėtas sutrikimas pasireiškia baltymo spektrino trūkumu eritrocitų sienelėje. Tokių eritrocitų membrana pasidaro laidi natrio jonams, jie patenka į ląstelės vidų. Dėl osmosinio slėgio į eritrocitų vidų plūsta vanduo. Todėl ląstelės išsipučia ir tampa rutulio formos. Tokie eritrocitai nėra normalūs, todėl jie yra naikinami blužnyje (vyksta jų ekstravaskulinė, arba intraorganinė, hemolizė). Eritrocitai sugaunami ir sunaikinami kuo greičiau, todėl jų gyvavimo trukmė yra nedidelė: tik 7-11 dienų (paprastai eritrocitai gyvena apie 3-4 mėnesius).

Paveldimoji sferocitozė. Simptomai

Paveldima sferocitozė žmonėms pasireiškia labai įvairiai, o ligos eiga būna epizodiška. Dažniausiai ši liga pasireiškia gelta (būna apie pusei pacientų), mažakraujyste, padidėja blužnis ir kepenys. Šie ligoniai dažnai serga tulžies akmenlige, turi opų ant blauzdų. Gelta dažniausiai pasireiškia susirgus kokia nors virusine infekcija, nes tada išsivysto hemolizinė krizė: nenormalūs eritrocitai imami intensyviau skaldyti ir padidėja kepenų pigmentų kiekis. Tokių krizių metu pasireiškia ir daugiau simptomų: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, silpnumas.

    Siųsk savo nuomonę

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *