Perikarditas – tai širdį dengiančios plėvės (perikardo) uždegimas. Perikardas dengia visą širdį, tarsi sudarydamas maišą aplink ją. Perikardo funkcija yra laikyti širdį vietoje, padėti jai atlikti jos darbą. Šią plėvę sudaro du ploni sluoksniai, tarp kurių yra nedidelis kiekis skysčio. Sergant perikarditu, prasideda šios plėvės uždegimas, jos lapeliai skausmingai trinasi vienas į kitą ir į širdį. Dažniausiai būna sunku nustatyti perikardito priežastis, kartais net neįmanoma. Manoma, kad dažniausiai tai būna virusinė infekcija. Teigiama, jog perikarditas gali prasidėti ir iš karto arba praėjus praėjus kiek laiko po sunkaus miokardo infarkto. Kartais jo priežastimi gali tapti chirurginė širdies operacija, kurios metu pateko infekcija. Kitos galimos perikardito priežastys: sisteminiai uždegiminiai susirgimai (pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė arba reumatoidinis artritas), krūtinės ląstos traumos, kai kurios kitos ligos (pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas, AIDS, tuberkuliozė, onkologiniai susirgimai), kai kurių vaistų vartojimas.
Perikarditas
Perikarditas. Simptomai
Perikarditas gali būti ūminės arba lėtinės eigos. Abiem atvejais skausmas yra pagrindinis ligos simptomas. Ūminio perikardito atveju, žmogui pasireikš aštrus duriantis skausmas krūtinėje (tiesiai už krūtinkaulio ar kiek į kairę nuo jo). Kartais skausmas gali būti kitokio pobūdžio: maudžiantis, spaudžiantis ar bukas. Perikardito metu jaučiamas skausmas neretai plinta į kairį petį ar kairę kaklo pusę. Jam būdingas stiprėjimas atsigulus arba giliai kvėpuojant. Paprastai jis nusilpsta, jeigu pacientas sėdi kiek pasilenkęs į priekį. Lėtinio perikardito atveju krūtinės skausmas bus panašus, tik truks ilgiau. Galimi ir kiti perikardito simptomai: nedidelis karščiavimas, pėdų, blauzdų tinimas, sausas kosulys, nuovargis ir silpnumas, dusulys gulint.
Perikarditas. Ligos eiga
Perikarditas gali būti skirstomas į ūmų arba lėtinį. Ūminis perikarditas prasideda labai staigiai ir dažniausiai trunka neilgai (1-3 savaites). Lėtinis perikarditas išsivysto ne taip sparčiai, trunka ilgiau, o ir gydymas dažniausiai būna ilgesnis ir sudėtingesnis nei ūmaus. Nepriklausomai nuo ligos eigos, perikarditas gali pažeisti širdies susitraukimų ritmą ir širdies funkciją. Dažniausios perikardito komplikacijos yra konstrikcinis perikarditas ir širdies tamponada. Konstrikcinis perikarditas išsivysto tada, kai perikardas sustorėja, surandėja, praranda savo elastingumą ir šitaip varžo širdies judesius, taigi ir jos darbą. Širdies tamponada įvyksta tuomet, kai perikardo ertmėje prisikaupia tiek daug uždegiminio skysčio, jog širdies darbas labai apsunkinamas, kartais net iki jos sustojimo.
Perikarditas. Diagnostika
Įtardamas perikarditą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Fizinio ištyrimo metu gydytojas atidžiai išklauso širdies tonus ir ūžesius. Sergant perikarditu girdimas ir specifinis garsas, kurį sukelia perikardo lapelių gurgždėjimas. Papildomai gydytojas gali skirti tyrimus, nustatyti perikardo uždegimui, skysčio kiekiui jame, diferencijuoti perikarditą nuo kitų ligų. Pirmiausia atliekama elektrokardiograma (EKG). Joje galima stebėti elektrinius širdies reiškinius, ritmo sutrikimus, širdies raumens nusilpimą. Atlikus rentgenogramą, tiriamas širdies dydis ir forma, ieškoma skysčio aplink širdį. Tiriant širdį ultragarsu (echokardiografija), galima aptikti širdies padidėjimą, susilpnėjusią funkciją, vožtuvų problemas, skystį aplink širdį. Taip pat gali būti skiriama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, padedantys geriau vizualizuoti širdį bei ją supančius audinius ir nustatyti jų patologiją. Be šių tyrimų, pacientui taip pat skiriamas kraujo tyrimas, kuris padeda įrodyti uždegiminio proceso buvimą organizme, bei jo bakterinę ar virusinę kilmę.
Perikarditas. Gydymas
Perikardito gydymas priklauso nuo ligos pasireiškimo ir paciento būklės. Pačiais lengviausiais atvejais nereikia takyti jokio specifinio gydymo ir liga praeina savaime. Sunkesniais atvejais skiriamas medikamentinis gydymas: nuskausminamieji, priešuždegiminiai vaistai, jei perikarditas yra bakterinės kilmės – skiriami antibiotikai. Pačiais sunkiausiais atvejais ligoniai hospitalizuojami ir gydomi ligoninėje. Kartais tenka atlikti chirurginę operaciją. Jos metu perikardo plėvė yra prakerpama (perikardocentezė) arba apskritai pašalinama (perikardektomija), šitokiu būdu palengvinant širdies darbą.
Perikarditas. Profilaktika
Nėra jokių specifinių būdų, leidžiančių apsisaugoti nuo perikardito. Tačiau labai svarbu tinkamai jį gydyti, nes recidyvų (pasikartojimų) ir komplikacijų tankis yra nemažas. Šiuo tikslu svarbu tinkamai gerti gydytojo paskirtus vaistus, reguliariai lankytis pas gydytoją.
Lithuanian