Piktybinės limfomos – dar kitaip vadinamos ne Hodžkino limfomomis, tai vėžiai, kylantys iš ląstelių limfocitų. Ne Hodžkino limfoma yra dažnesnis navikas nei Hodžkino limfoma.
Nėra tiksliai žinoma dėl kokių priežasčių žmonėms išsivysto šis piktybinis navikas. Jo metu organizmas gamina per daug limfocitų (normaliai limfocitai turi savo gyvybinį ciklą – subrendę žūva ir juos pakeičia nauji, tačiau sergant limfoma limfocitai nežūsta, o toliau auga ir dalijasi, būna jų perteklius limfiniuose mazguose ir pastarieji patinsta)
Yra dvi rūšys limfocitų – T limfocitai ir B limfocitai, taigi limfoma gali būti kilusių iš vienų arba iš kitų:
B limfocitų limfoma – didžioji dauguma limfomos atvejų yra B limfocitų. Yra skiriami dar keli pogrupiai šios rūšies ląstelių limfomų: didžiųjų B ląstelių limfoma, folikulinė limfoma, Burkito limfoma. Dažniausiai pasitaikančios limfomos yra didžiųjų B ląstelių bei folikulinė.
T limfocitų limfoma – jai priklauso periferinių T limfocitų limfoma, bei odos T limfocitų limfoma.
Veiksniai, padidinantys riziką susirgti piktybine limfoma: imunuspresinių vaistų vartojimas; infekcijos Epštein Baro, ŽIV virusais bei Helicobacter pylori bakterija; įvairūs chemikalai; vyresnis amžius.