Pilvo sienos išvaržos – tai pilvaplėvės (pilvo ertmę iš vidaus dengiančio lapelio) ir pilvo ertmėje esančių organų (dažniausiai žarnų) išsiveržimas į paodį pro pilvo sienoje esančius raumenų tarpus ar kanalus.
Išvaržos bemaž visada atsiranda vietose, kuriose silpni pilvo sienos raumenys. Tuomet vidaus organai išlenda į poodį pro ertmes pilvo sienoje. Dažniausiai pasitaiko kirkšninės, bambinės, pooperacinės, diafragmininės ir šlaunies išvaržos.
Kirkšnies išvaržos atveju žarna arba išvaržos maišas prasiveržia pro pilvo sieną į kirkšninį kanalą.
Pooperacinės išvaržos atsiranda, kai žarna prasprūsta pro pilvo sieną toje vietoje, kur būta operacinio pjūvio (dažniausiai pilvo baltojoje linijoje).
Bambinė išvarža – tai plonosios žarnos išlindimas per pilvo sieną bambos srityje. Pilvo sienos išvaržą sudaro riebalinis audinys, žarnos dalys ir pilvaplėvė (tai pilvo organus dengiantis skaidulinis lapelis).
Išvaržos linkusios atsirasti ką nors sunkiai keliant, kai pilvo sienos raumenys nespėja įsitempti. Taip pat kosint, viduriuojant, esant vidurių užkietėjimui ar pasitempus.
Išvaržos riziką didina:
– nutukimas;
– netinkama mityba;
– rūkymas.
 |
„Tyrimai atskleidė, kad pagerėjusia sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme džiaugiasi net ir tie, kurie šio įpročio atsikratė po kelių rūkymo dešimtmečių.“ Plačiau skaitykite čia: |
Pilvo išvaržos, esančios jau gimus, – įgimtos. Jos atsiranda dėl nepilnai susiformavusios pilvo sienos.
Yra nemažai rizikos veiksnių, kurie lemia išvaržų atsiradimą:
– pilvo operacijos;
– lėtinis vidurių užkietėjimas;
– chroninis kosulys;
– prostatos padidėjimas;
– šeimos polinkis;
– sunkių daiktų kėlimas;
– vyriška lytis;
– mitybos nesubalansuotumas;
– nutukimas;
– nenusileidusios sėklidės.
Po gimdymo, operacijų ar vyresniems žmonėms sumažėja įvairių audinių elastingumas, o tai irgi padidina išvaržų atsiradimo tikimybę.
Lithuanian