Pleiskanojimas (Pleiskanos)

0
+0 -0

Pleiskanojimas – tai dažnai atsirandanti odos būklė, pasireiškianti odos raginio sluoksnio ląstelių lupimusi (plokštelėmis). Pleiskanos sunkiai gydomos, pleiskanojimas trunka ilgai. Odos plokštelių kritimas ant drabužių yra emociškai ir socialiai nemalonus, tačiau gyvybei pavojaus nesukelia, polinkis pleiskanoms nepaveldimas.

Negydant pažeidžiama oda, gali išsivystyti antrinės bakterinės arba grybelinės infekcijos. Vis dėlto, pleiskanojimas gali būti kontroliuojamas, o kartais, norint išvengti pleiskanų pakanka kasdien plauti galvą su šampūnų nuo pleiskanų (medicininis šampūnas).

Pagrindinės pleiskanų atsiradimo priežastys yra: sausa oda (nuo išsausėjusios odos besilupančios odos plokštelės yra mažesnės nei pleiskanos dėl kitų priežasčių, jos atsiranda ne tik ant galvos odos, bet ir ant kojų, rankų), sudirginta ar riebi oda (seborėjinis dermatitas,  kai pažeidžiama ne tik galvos, bet ir viso kūno oda – kur yra daug riebalų liaukų – antakiai, nosies sparneliai, krūtinė, kirkšnys, pažastys, pasireiškia paraudusia, riebia oda su baltomis ar gelsvomis pleiskanomis), nepakankamai dažnas galvos plovimas (nereguliariai plaukant galvą, riebalai ir odos ląstelės ant galvos odos kaupiasi ir sudaro pleiskanas), žvynelinė (tai odos liga, kuri sukelia mirusių odos ląstelių kaupimąsi, susidaro žuvies žvynus primenančios plokštelės), atopinis dermatitas (bėrimas gali būti ant galvos odos, tai skatina pleiskanojimą), jautrumas kosmetinėms priežiūros priemonėms (sausi galvos plaukai jautrūs parabenams, sukelia galvos niežėjimą, paraudimą; kenkia pernelyg dažnas galvos trinkimas ir šukuosenų formavimo priemonių naudojimas), mieliagrybių sukeliamos ligos (pienligės arba kandidozės sukėlėjai minta riebalinių plaukų folikulų sekretu, gali sudirginti odą, paskatinti odos ląstelių deskvamaciją – atsisluoksniavimą). Pleiskanų atsiradimą gali lemti ir odos tipas, hormoniniai pokyčiai, stresas, ligos, neurologiniai (nervų) sutrikimai (pavyzdžiui, Parkinsono liga), nusilpusi organizmo apsaugos sistema, padidėjęs jautrumas grybelinėms infekcijoms (pavyzdžiui, vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus – kai sergama autoimuninėmis (hiperaktyvios apsaugos sistemos) ligomis).

Pleiskanojimas (Pleiskanos). Simptomai

Daugeliui paauglių ir suaugusių pleiskanas pastebėti nesunku: baltos, riebalingos žuvusių odos ląstelių plokštelės matomos ant pečių, būdingas galvos niežėjimas. Būklė dažnai pablogėja pavasarį ir žiemą, kai šildymas ir sausas oras žeidžia odą. Būdinga sausa, pleiskanojanti oda, niežėjimas, paraudimas, odos įtrūkimai, kai pleiskanojimas negydomas ir toli pažengia.

Daugeliu atvejų pleiskanoms gydyti gydytojo pagalbos nereikia. Bet jeigu, kelias savaites naudojant priemones nuo pleiskanojimo, pleiskanų tik padaugėja, sudirginama, parausta ar patinsta oda, būtina kreiptis į gydytoją specialistą (dermatologą) arba savo šeimos gydytoją.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *