Reumatoidinis artritas

Dažniausiai reumatoidinis artritas pasireiškia sąnarių pokyčiais. Jie tampa jautrūs, karšti, patinę. Rytais sąnariai būna sustingę, ir tai praeina tik per kelias valandas. Būdinga, jog pažeidžiami simetriški sąnariai (abiejose pusėse pažeidžiamas būtent tas pats sąnarys). Neretai rankose, po oda, atsiranda kietų darinukų – reumatoidinių mazgelių. Pacientai taip pat dažnai skundžiasi silpnumu, karščiavimu, svorio kritimu. Ši liga pirmiausia pažeidžia mažuosius sąnarius – rankų ir kojų pirštų. Vėliau pažeidžiami ir didesni sąnariai: kulkšnių, kelių, alkūnių, pečių, klubų.

Skirtingiems žmonėms reumatoidinis artritas pasireiškia skirtinga eiga. Kai kurie asmenys kenčia nuo nuolat aktyvaus uždegimo, kuris progresuoja ir pažeidžia sąnarius taip, jog jie ima deformuotis ir darytis nejudrūs. Kartais reumatoidinis artritas pažengia tiek, jog pažeidžiami vidaus organai. Kitiems žmonėms liga pasireiškia paūmėjimais ir remisijomis, kurios gali būti labai ilgos ir visai nevarginti paciento.

Ankstyvose stadijose gali būti sunku diagnozuoti reumatoidinį artritą, nes dauguma simptomų gali būti panašūs į kitų ligų pasireiškimą. Įtardamas reumatoidinį artritą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Fizinio ištyrimo metu apžiūrimi sąnariai, įvertinamas jų patinimas, temperatūra, spalva, deformacijos, judesiai, refleksai, raumenų jėga. Tuomet skiriami tyrimai. Kraujo tyrime galima stebėti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį ir specifinius antikūnus, o rentgenogramoje galima matyti sąnarių pažeidimą. Visgi nėra vieno specifinio tyrimo, patikimai įrodančio reumatoidinio artrito diagnozę. Ji rašoma tuomet, kai randami bent keturi simptomai iš šių: rytinis sąnarių susitingimas trunkantis bent vieną valandą kasdien ne mažiau kaip šešias savaites; artritas ir minkštųjų audinių patinimas daugiau kaip trijose sąnarių grupėse iš 14 trunkantis ne mažiau kaip šešias savaites; plaštakų sąnarių artritas trunkantis ne mažiau kaip šešias savaites; simetriškas artritas trunkantis ne mažiau kaip šešias savaites; poodiniai mazgeliai specifinėse vietose; reumatoidinio faktoriaus kiekis virš 95 procentilės; radiologiniai sąnarių pažeidimo įrodymai.

Nėra vaisto, visiškai išgydančio nuo reumatoidinio artrito. Vartojami vaistai gali sumažinti uždegimą sąnariuose, skausmą, lėtinti pokyčius sąnariuose. Tam vartojami nesteroidiniai priešuždegiminiai arba steroidiniai priešuždegiminiai vaistai, ligą modifikuojantys antireumatoidiniai vaistai, imunosupresantai, kiti priešuždegiminiai vaistai. Sergantiems reumatoidiniu artritu rekomenduojama speciali mankšta, padedanti išsaugoti sąnarių mobilumą. Jei judėjimas visgi sutrinka, tenka naudoti įvairius įtaisus, palengvinančius kasdienio gyvenimo darbus. Kartais pacientams atliekamos chirurginės operacijos: sąnariai pakeičiami dirbtiniais, atkuriamos sausgyslės, atliekama artrodezė (sąnariai suliejami, apribojant jų judrumą ir taip malšinant skausmą, kai negalima atlikti sąnario keitimo operacijos). Sergantiems reumatoidiniu artritu rekomenduojama pakeisti gyvenimo būdą: pradėti reguliariai sportuoti (ypač rekomenduojamas plaukimas), daryti šaltus ir karštus kompresus sąnariams, išmokti atsipalaiduoti, vengti streso.

Kadangi vis dar nerandamos tikslios reumatoidinio artrito priežastys, nėra konkrečių būdų apsisaugoti nuo šios ligos.