Rožė – tai uždegiminė odos arba gleivinių liga, pasireiškianti rožę primenančiu ryškiu odos paraudimu ir bendra organizmo intoksikacija. Rožę dažniausiai sukelianti bakterija yra A grupės β hemolizinis streptokokas, Streptococcus haemolyticus. Ši liga dažniausiai plinta kontaktiniu būdu, tačiau galima apsikrėsti ir oro-lašeliniu būdu. Ypač lengvai infekcija patenka per įvairius odos pažeidimus: žaizdas, įdrėskimus, nuplikinimus, iššutimus. Patekęs į organizmą ligos sukėlėjas sukelia odos, rečiau gleivinių, limfagyslių uždegimą. Limfiniai plyšiai išsiplečia, prisipildo eksudato (uždegiminio skysčio). Po epidermiu kaupiasi skystis, todėl gali formuotis pūslės. Rožė pažeidžia ir kraujagysles, tad gali susidaryti kraujosruvos. Streptokokų toksinai, patekę į kraujotaką, sukelia organizmo intoksikaciją, karščiavimą. Rože dažniausiai sergama rudenį ir pavasarį. Moterys serga dažniau nei vyrai, o vyresni žmonės dažniau nei vaikai. Pastebėta, jog yra šeimų, kuriose yra padidėjęs polinkis sirgti rože.
Rožė
Rožė. Simptomai
Rožė prasideda gana ūmiai. Žmogų ima krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39-40°C, skauda galvą, kamuoja bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas. Odos pažeidimas dažniausiai atsiranda ant kojos, rečiau kitur: ant veido, rankų, liemens, lytinių organų. Pagal uždegimo pobūdį skiriamos keturios rožės formos: eriteminė, eriteminė-pūslinė, eriteminė-hemoraginė ir pūslinė-hemoraginė. Šios formos gali pereiti viena į kitą. Pati dažniausia yra eriteminė forma. Jai būdinga: aiškiai ribotas ryškiai raudonas odos pažeidimas; pažeisto ploto reljefas kiek iškilęs; oda blizganti, raudona, skausminga, labai karšta. Eriteminė-pūslinė forma panaši į eriteminę, tik čia kiek vėliau susiformuoja pūslės odoje. Eriteminė-hemoraginė forma taip pat primena eriteminę, tačiau ligonio būklė sunkesnė, o odoje stebimos kraujosruvos. Pūslinė-hemoraginė forma yra pati sunkiausia – pažeista oda pasidengia pūslėmis, pripildytomis tamsaus kraujingo skysčio.
Rožė. Ligos eiga
Rožės inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka nuo kelių valandų iki 6 parų. Ligos eiga ir trukmė priklauso nuo ligos formos. Sergant lengvos eigos rože, karščiuojama 2-4 dienas, o odos pažeidimas būna labai nedidelis. Vidutinio sunkumo rožei būdingas ilgesnis karščiavimas, trunkantis 5-6 dienas, pasireiškia nedidelė intoksikacija. Odos pažeidimas gali būti pūslinis, hemoraginis (su kraujosruvomis). Sunkios eigos rožė pasireiškia dideliu (iki 41°C) 7-8 dienas trunkančiu karščiavimu, stipria intoksikacija, dideliu odos pažeidimu. Ši forma neretai komplikuojasi flegmona (išplitęs puriųjų audinių pūlinys), odos nekroze ar net sepsiu (kraujo užkrėtimu). Apskritai, viena dažniausių rožės komplikacijų yra abscesų (pūlinių) susidarymas. Veido rožė pavojinga tuo, jog infekcija gali pasiekti smegenų dangalus ir komplikuotis jų uždegimu – meningitu. Žmogus, persirgęs rože, ne tik kad neįgyja imuniteto, tačiau atvirkščiai – jam padidėja tikimybė susirgti ja dar kartą, nes ši liga labai linkusi kartotis.
Rožė. Diagnostika
Gydytojas diagnozuoja rožę remdamasis klinikiniais simptomais: bendra paciento būkle, skundais, karščiavimu, specifiniu odos pažeidimu. Bakteriologiniai tyrimai rožei diagnozuoti neatliekami. Diagnozuojant ligą svarbu ją diferencijuoti nuo kitų galimų panašių ligų: dermatito (odos uždegimas), opų, odos juodligės, juostinės pūslinės, ir kitų.
Rožė. Gydymas
Rože sergantys pacientai paprastai gydomi namuose. Į ligoninę, dažniausiai į chirurginius skyrius, guldomi sunkios eigos rože sergantys ligoniai. Pacientams skiriami antibiotikai. Kartais išrašoma uždegimą slopinančių vaistų. Jei rožė pažeidė kojas, rekomenduojama jas laikyti pakėlus, nuolatos judinti pėdą, reguliariai įtempti blauzdos raumenis. Svarbu gerai prižiūrėti žaizdas odoje, jei tokios susidarė. Ligoniams dažnai tenka skirti nuskausminamųjų, patariama vartoti B grupės vitaminų.
Rožė. Profilaktika
Rožės profilaktikos tikslais rekomenduojama laikytis geros higienos, ypač gerai prižiūrėti kojas. Reikia vengti traumų, nušalimų. Atsiradus odos pažeidimų, reikia juos kuo greičiau gydyti ir saugoti nuo galimų infekcijų patekimo.