Sinusitas

Pradiniai sinusito simptomai gali sutapti su peršalimo požymiais.

Pagrindiniai sinusito ženklai:

• veido skausmas (spaudimas, ypač aplink nosį, kaktos apačioje, nosyje);
• nosies paburkimas ir užsikimšimas;
• sloga;
• nebeužuodžiamas kvapas;
• kosulys.
   

Vėliau gali pakilti temperatūra, iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas, kamuoja bendras nuovargis ir dantų skausmas.

Lėtiniam sinusitui (trunkančiam ilgiau nei 8 savaites) būdinga:

• spaudimo jausmas veide;
• nosies užsikimšimas;
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• pūliai nosies ertmėje;
• karščiavimas;
• nemalonaus kvapo sekretas iš nosies.
   

Prasideda varginantys galvos skausmai, nuovargis, silpnumas, dantų skausmas.

Alerginiam sinusitui būdinga:

• vandeningas sekretas iš nosies;
• švelnus kosulys;
• nosies ir ausų skausmas;
• nosies paburkimas;
• švokštimas;
• ašarojimas.
   

Virusinis sinusitas sukelia:

• kosulį;
• veido skausmą;
• karščiavimą ir šaltkrėtį;
• raumenų ir sąnarių skausmus;
• gerklės skausmą.
   

Bakterinis sinusitas pasireiškia žalsvomis gleivėmis iš nosies, galvos ir veido skausmais, nosies paburkimu.

Skiriami keli sinusito tipai

Ūminiam sinusitui būdinga staigi pradžia ir peršalimo simptomai, pavyzdžiui, sloga, pasunkėjęs kvėpavimas ir veido skausmas, kuris nepraeina per 10–14 dienų. Ši ligos forma trunka apie mėnesį.

Poūmis sinusitas trunka 4–8 savaitės, lėtinis (ančių uždegimas) trunka ilgiau nei 8 savaites, o pasikartojantis sinusitas linkęs pasireikšti kelis kartus per metus.

Negydant sinusito gali:

• prasidėti sunkiai kontroliuojamas galvos ir veido daubų skausmas;
• infekuotis veido nervai ir ištikti veido paralyžius;
• dingti uoslė;
• kamuoti lėtinis galvos ir veido skausmas.
   

Retais atvejais negydomas sinusitas sukelia galvos smegenų dangalų uždegimą – meningitą, smegenų abscesą (pūlių sankaupos smegenyse) arba kaulų infekcijas.

Bandydamas nustatyti sinusitą, gydytojas surenka išsamią ligos istoriją (kokie skundai, kada liga prasidėjo, kokios kitos ligos pacientą kamuoja, kokius jis vaistus vartoja) ir atlieka fizinį ištyrimą.

Gydytojas spaudžia ir tikrina ančių jautrumą, apžiūri, ar nėra dantų ėduonies.

Kiti tyrimai ligai diferencijuoti ir diagnozuoti:

• nosies sekreto mikroskopinis ištyrimas;
• nosies endoskopija;
• rentgenografija;
• alergijos nustatymas;
• kompiuterinė tomografija;
• kraujo laboratoriniai tyrimai.
   

Nosies endoskopas – specialus vamzdelio formos instrumentas su optine sistema ir apšvietimu, skirtas nosies ertmei ir ančiams apžiūrėti.

Nosies endoskopija padeda gydytojui išsamiau apžiūrėti nosies landą, nosiaryklę ir ančius, tačiau tai skausminga procedūra, todėl atliekama taikant vietinį nuskausminimą.

Gydymo taktika priklauso nuo sinusito sunkumo.

Sergant ūminiu nekomplikuotu sinusitu, gydytojas rekomenduoja vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus (lašus ar purškalą). Šiuos medikamentus reikia vartoti atsargiai, ne ilgiau nei 4–5 dienas, nes jiems būdingas šalutinis poveikis – paradoksinis nosies paburkimas.

Jeigu skiriami antibiotikai, juos dažniausiai reikia gerti 10–14 dienų, priklausomai nuo ligos sunkumo.

Lėtinį sinusitą galima gydyti karšto ir drėgno oro inhaliacijomis. Patartina dėti šiltus kompresus skausmui malšinti. Taip pat galima įsigyti nosies paburkimą mažinančių vaistų arba druskos pagrindu pagamintų nosies lašų. Būklei negerėjant gydytojas skiria antibiotikų arba steroidinių vaistų, kurie malšina uždegimą.

Alerginiam sinusitui gydyti skiriami antihistamininiai preparatai.

Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, reikia atlikti operaciją. Gali būti šalinami nosies polipai, adenoidai arba koreguojamos nosies struktūrų patologijos.

Kartais atliekama nosies kriauklių pašalinimo operacija.

Sinusito galima išvengti laiku gydant kvėpavimo takų infekcijas ir jų vengiant. Nuo gripo galima skiepytis, siekiant išvengti infekcijų reikia laikytis higienos nurodymų, dažnai plauti rankas.

Taip pat svarbu kontroliuoti alergiją/-as.