Staigios kūdikių mirties sindromas – tai reta, tačiau tragiška kūdikių iki vienerių metų amžiaus mirties priežastis. Dažniausiai iš pažiūros visiškai sveikas kūdikis paguldomas į lovelę miegoti, o vėliau tiesiog randamas negyvas. Tai nėra kieno nors kaltė. Kartais taip tiesiog nutinka, nors kūdikis ir gavo pačią geriausią priežiūrą. Nors šis sindromas yra labai retas, tai viena dažniausių kūdikių iki vienerių metų amžiaus mirties priežasčių.
Dauguma mažylių, mirštančių dėl šio sindromo, būna tarp 2 ir 4 mėnesių amžiaus. Dažniau nei mergaitės, tai būna berniukai. Vienas grėsmingiausių šio sindromo bruožų yra tai, kad kol kas nėra aišku, kodėl kūdikiai kartais staiga tiesiog miršta. Visgi pastebėta, kad kai kurie rizikos veiksniai didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę. Tai: migdymas ant pilvo, neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris, motinos rūkymas, daugiavaisis nėštumas, motinos amžius mažesnis nei 20 metų.
Pažymėtina, jog nuo staigios kūdkių mirties sindromo dažniausiai miršta kūdikiai, kurie miega ant pilvuko. Manoma, kad tai apsunkina jų kvėpavimą ir nulemia mirtį. Anksčiau buvo teigiama, jog migdymas ant šono yra saugus, tačiau kūdikis gali pasiversti nuo šono ant pilvo, todėl nerekomenduoajam migdyti kūdikių ir ant šono. Kai kurie mokslininkai galvoja, jog staigios kūdikių mirties sindromas galėtų būti susijęs su tuo, kaip kūdikio smegenys geba kontroliuoti kvėpavimą, širdies darbą ir ritmą bei kūno temperatūrą. Manoma, kad ši reguliacija kai kurių kūdikių organizmuose gali būti ydinga, ir taip sukelti jų mirtį. Kol kas tai nėra įrodyta.
Lithuanian