Stenozuojantis laringitas

Tipiniai peršalimo simptomai; garsus lojantis kosulys, kuris tampa sunkesnis naktį; karščiavimas; balso užkimimas; triukšmingas ir apsunkintas kvėpavimas.

Simptomai, kuriem esant reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją: triukšmingi, aukšto tono kvėpavimo garsai (kitaip vadinami stridoru), atsirandantys įkvėpimo ir iškvėpimo metu; seilėtekio atsiradimas ar rijimo sutrikimai; vaikas atrodo neramus ir susijaudinęs, kvėpuoja dažniau nei įprastai, kvėpavimui naudoja daug jėgos; mėlynos ar pilkos spalvos oda aplink nosį, burną, nagus.

Stenozuojantis laringitas prasideda paprastais peršalimo simptomais. Vaikai jaučia silpnus simptomus, kol neatsigula į lovą. Vidurnaktį atsiranda lojantis kosulys, vaikas verkia ir dar labiau kosti, atsiranda nerimas, vaikas sujaudintas, tai dar labiau sunkina simptomus ir užsiveda uždaras ratas. Kitas svarbus simptomas – stridoras, tai triukšmingas aukšto tono kvėpavimas, atsirandantis vaikui įkvepiant. Dieną simptomai aprimsta, o naktį vėl paūmėja. Kūdikiai ir maži vaikai turi siauresnius kvėpavimo takus, dėl šios priežasties jiems stenozuojančio laringito simptomai ir ligos eiga yra sudėtingesni, vyresni vaikai gali skųstis tik peršalimo simptomais. Negydant ligos simptomai tampa sunkesni: sunku įkvėpti, tam vaikas naudoja daug papildomos jėgos (tarpšonkaulinius raumenis, pečių raumenis), oda aplink nosį, lūpas, nagus pamėlsta dėl kvėpavimo sutrikimo ir deguonies trūkumo. Galų gale vaikas praranda sąmonę, silpnai girdimas kvėpavimas. Labai retais atvejais liga gali baigtis visišku kvėpavimo išnykimu.

Dauguma sergančiųjų stenozuojančiu laringitu skundžiasi tik lojančiu kosuliu ir užkimusiu balsu. Ligai įtarti pakanka išklausyti vaiko ir tėvų skundus. Apžiūros metu gydytojas nustato gerklės paraudimą. Išklausant plaučius girdimas pailgėjęs įkvėpimas ar iškvėpimas, švokštimas, susilpnėjęs plaučių alsavimas. Kartais atliekami sudėtingesni tyrimai kitiems susirgimams atmesti, pavyzdžiui, plaučių rentgenograma – plaučių uždegimui ar svetimkūniui kvėpavimo takuose nustatyti.

Dalis pacientų, sergančių stenozuojančiu laringitu, saugiai gydomi namuose, tačiau ligai paūmėjus tėvai turėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros instituciją. Šaltas ir drėgnas oras gali palengvinti ligos simptomus, šalto oro garintuvą reikėtų pastatyti vaiko kambaryje ir palikti jį sekančioms dienoms. Ligai užsitęsus 3-5 dienas ar blogėjant ligos simptomams gydytojas turėtų paskirti steroidinius vaistus, skirtus sumažinti kvėpavimo takų uždegimą, dažniausiai skiriamas deksametazonas dėl jo ilgalaikio poveikio. Sudėtingesni atvejai reikalauja hospitalizacijos ir neatidėliotinos pagalbos: nuolat sunkėjantis kvėpavimas, melsva odos spalva, dehidratacijos požymiai. Ligoninėje vaikui atliekamas išsamus klinikinis ištyrimas, atstatomas kvėpavimo takų praeinamumas (dažniausiai skiriamas epinefrinas, jo poveikis greitas, bet trumpalaikis), organizmas aprūpinamas reikiamu deguonies kiekiu.

Liga gali komplikuotis bakterine kvėpavimo takų infekcija, tada skiriami antibiotikai. Esant stipriam kvėpavimo takų patinimui atliekama kvėpavimo takų intubacija (specialus vamzdelis įkišamas pro nosį ar burną per gerklas į apatinius kvėpavimo takus). Skysčiai skiriami intraveniškai esant dehidratacijai. Būklė pagerėja praėjus 1-2 dienoms, esant sunkesnei ligos eigai liga gali užtrukti ilgiau.

Norint nesusirgti stenozuojančiu laringitu reikėtų vengti virusinės infekcijos. Svarbu laikytis taisyklingos rankų higienos, vengti sergančiųjų vaikų aplinkos.