Širdies nepakankamumas

Sergant širdies nepakankamumu, simptomų gali net nebūti ar simptomai gali būti labai nežymūs. Sunkesniais atvejais, simptomai gali būti labai stiprūs ir varginantys. Simptomai priklauso nuo širdies silpnumo laipsnio.

Susilpnėjusi širdies funkcija lemia skysčių kaupimąsi plaučiuose, dėl šios priežasties, vienas pagrindinių simptomų sergant širdies nepakankamumu yra dusulys, ypač gulint. Gali atsirasti kosulys.

Dėl skysčių susilaikymo organizme, atsiranda kojų patinimas, pilvo didėjimas, svorio augimas. Atsiranda dažnas šlapinimasis naktį. Gali dingti apetitas, atsirasti pykinimas.

Dėl sutrikusio kraujo tiekimo į raumenis, atsiranda raumenų silpnumas. Esant sumažėjusiam kraujo tiekimui smegenyse – svaigimas, sumišimas. Gali atsirasti dažnas širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimai.

Širdies nepakankamumo simptomai, paprastai, prasideda labai iš lėto. Dažniausiai, pradžioje, simptomai atsiranda tik esant fiziniam krūviui. Ilgainiui, simptomai išlieka ir ilsintis. Tiesa, yra būklių dėl kurių širdies nepakankamumo simptomai prasideda staigiai, pavyzdžiui, miokardo infarktas (širdies smūgis).

Širdies nepakankamumas pagal sunkumą yra skirstomas į 4 klases. Šios klasės atspindi krūvį, reikalingą išprovokuoti širdies nepakankamumo simptomus. Šią klasifikaciją sukūrė Niu Jorko širdies asociacija (NYHA). Esant 1-ai klasei, simptomai neatsiranda net fizinio krūvio metu. Esant 2-ai klasei, fizinio krūvio metu atsiranda nestiprūs simptomai. 3-iosios klasės metu, esant fiziniam krūviui, žmogui išprovokuojami stiprūs simptomai. Esant 4-tai klasei, simptomai pacientui yra net ilsintis.

Statistika rodo, kad žmonių, su širdies nepakankamumu, mirštamumas atsigulus į ligoninę siekia: 10,4 % per 30 dienų, 22 % per 1 metus, 42,3 % per 5 metus. Taip pat, kiekvienas pakartotinis hospitalizavimas dėl širdies nepakankamumo mirties riziką didina ~20 %. Žinoma, blogiausia prognozė yra žmonėms, turintiems 4 klasę pagal NYHA.

Tam, kad būtų galima diagnozuoti širdies nepakankamumą, gydytojas apklausia pacientą apie jo patiriamus simptomus bei ligą sukelti galinčius rizikos faktorius (kraujospūdį, rūkymą, alkoholio vartojimą, cukrinį diabetą ir t.t.).

Gydytojas turi atlikti fizinę žmogaus apžiūrą, taip nustatomi tam tikri širdies nepakankamumui būdingi simptomai.

Tam, kad būtų galima nustatyti širdies nepakankamumo priežastį ir sunkumą, atliekami įvairūs testai: bendras kraujo tyrimas, skydliaukės hormonų tyrimas, cholesterolio tyrimas. Nustatomas B tipo natriuretinis peptidas, kuris padidėja esant širdies funkcijos nepakankamumui.

Krūtinės ląstos rentgenograma atliekama įvertinti plaučių būklei.

Ultragarsinis širdies tyrimas, elektrokardiograma, stresinis testas (kurio metu žmogus atlieka fizinį krūvį, pavyzdžiui, bėga bėgimo takeliu. Tyrimo metu stebimos širdies funkcijos) atliekami įvertinti širdies funkcijai.

Pagrindinis širdies nepakankamumo gydymas yra vaistų, gyvenimo būdo keitimo ir nuolatinės širdies būklės sekimo derinys.

Svarbu, kad pacientas vartotų vaistus tiksliai, kaip paskyrė gydytojas. Pacientas turėtų pats išmanyti kaip veikia vaistai, tokiu atveju, jis pats geriau supras būtinybę teisingai vartoti jam paskirtus medikamentus. Pagrindinės vaistų grupės, skiriamos esant širdies nepakankamumui, būtų: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, beta blokatoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, diuretikai, kalcio kanalo blokatoriai (diastoliniam širdies nepakankamumui).

Esant kai kuriems atvejams, gali būti atliekamos chirurginės intervencijos: šuntavimo operacijos, širdies vožtuvų operacijos, o sunkiausiais atvejais net širdies transplantacija.

Didžioji dalis širdies nepakankamumų gali būti išvengti propaguojant sveiką gyvenseną. Reikėtų mesti rūkyti, nustoti vartoti alkoholį, reguliariai mankštintis, palaikyti optimalų kūno svorį, gydyti padidėjusio kraujospūdžio ligą, sergant diabetu gerai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, apriboti valgomosios druskos kiekį maiste.

Ktia informacija

Paplitimas: Vien JAV širdies nepakankamumą turi beveik 6 mln. žmonių. Žmonių su širdies nepakankamumu į ligoninę per metus paguldoma daugiau nei žmonių su vėžiniais susirgimais. Taigi, širdies nepakankamumas yra dažniausia hospitalizavimo priežastis. Manoma, kad dėl žmonių gyvenimo ilgėjimo ir persirgtų miokardo infarktų skaičiaus didėjimo, ateityje širdies nepakankamumo skaičius tik augs. Moterims širdies nepakankamumas statistiškai prasideda vėliau nei vyrams ir jos išgyvena ilgiau.