Šlapimo pūslės vėžys, tai piktybinis šlapimo pūslės navikas. Šlapimo pūslės piktybiniai navikai yra ganėtinai dažnas vėžinis urologinis susirgimas.
Šlapimo pūslės vėžio atveju, nenormalus ląstelių augimas (dėl kurio atsiranda piktybiniai navikai), dažniausiai, atsiranda iš urotelio ląstelių, kurios dengia šlapimo pūslę iš vidaus. Urotelio ląstelių karcinoma, sudaro 90% visų šlapimo pūslės vėžių Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
Antra pagal dažnį šio piktybinio susirgimo rūšis – plokščialąstelinė karcinoma, kuri sudaro apie 5% visų šlapimo pūslės vėžių. Besivystančiose valstybėse ši šlapimo pūslės vėžio rūšis yra dažniausia.
Kitos, retesnės šlapimo pūslės vėžio rūšys – adenokarcinoma (~2%), smulkių ląstelių karcinoma ( ~0,5%).
Tai, kaip atsiranda ir progresuoja šlapimo pūslės vėžys, iki galo dar nėra suprasta. Nustatyta, kad tabako rūkymas yra viena pagrindinių šio piktybinio susirgimo priežasčių. Tikimybė susirgti šlapimo pūslės vėžiu rūkančiųjų tarpe didėja nuo 2 iki 6 kartų. Ilgalaikis kontaktas su dažais ar tirpikliais, taip pat, turi didelę reikšmę vėžio atsiradimui.
Šio vėžio atsiradimo tikimybę gali didinti ir medicininės procedūros: dubens organų radioterapija, chemoterapija ciklofosfamidu, ilgalaikis šlapimo pūslės kateteris.
Mažiau išsivysčiusiose šalyse, kaip jau minėta, dažniausia šlapimo pūslės vėžio rūšis yra plokščialąstelinė karcinoma, kurios pagrindinė atsiradimo priežastis – infekcija, kurią sukelia Schistosoma haematobium.
Lithuanian