Toksoplazmozė – įgimta arba įgyta pirmuonių sukelta liga, kuria serga žmonės ir gyvūnai. Įgimta toksoplazmozė gali pasireikšti odos, plaučių, širdies, kepenų, blužnies, nervų sistemos pažeidimais. Įgyta liga pasireiškia prasta savijauta, padidėjusiais limfmazgiais, raumenų, kaulų, galvos skausmais, nervų sistemos pakenkimu. Toksoplazmozę sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii. Tai ląstelių viduje gyvenantys parazitai. Dažniausiai jų randama smegenų, plaučių, blužnies, širdies ląstelėse ir skeleto raumenų skaidulose. Toksoplazmos turi savitą gyvenimo ciklą, per kurį įgyja tris skirtingas formas. Katės organizme toksoplazmos parazituoja plonajame žarnyne. Tada katė į aplinką su išmatomis išskiria vadinamąsias oocistas. Šiomis gali užsikrėsti žmogus per katės išmatomis apkrėstus daiktus. Kiti gyvūnai taip pat gali sirgti toksoplazmoze. Jų audiniuose šie parazitai suformuoja cistas. Todėl valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, taip pat galima susirgti toksoplazmoze. Paprastai vienas žmogus negali apkrėsti kito, tačiau nėščiai moteriai apsikrėtus toksoplazmoze, jos kūdikiui per placentą bus perduotas šis parazitas ir toks kūdikis sirgs įgimta toksoplazmoze. Patekę į organizmą šie pirmuonys ima daugintis virškinamojo trakto ląstelėse. Kai šios žūva, su krauju jie išplinta po visą organizmą ir sukelia įvairių organų pažeidimus. Toksoplazmozės pasireiškimas organizme labai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Sergantiems AIDS, žmonėms, gydytiems chemoterapija ar vartojantiems imunosupresantus po organų transplantacijos, toksoplazmozė pasireiškia labai aktyvia infekcija.
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė. Simptomai
Įgimta toksoplazmozė pasireiškia karščiavimu, bėrimu, padidėja kepenys, blužnis, gali atsirasti gelta, išsivystyti plaučių uždegimo ar širdies raumens uždegimo (miokardito) požymių. Dalis kūdikių nuo šių sutrikimų miršta. Išgyvenusiems ryškėja smegenų pažeidimo požymiai: traukuliai, paralyžius, tremoras (smulkus virpėjimas), įsitempia raumenys. Dažnai išsivysto smegenų vandenė (hidrocefalija): didėja galvos apimtis, momenėliai išsipučia. Neretai būna akių pažeidimų: įvairių akies dalių uždegimai, gali būti įgimtas žvairumas, aklumas, katarakta. Lėtinė įgimta toksoplazmozė pasireiškia liekamaisiais smegenų pažeidimų požymiais: traukuliais, paralyžiumi, psichiniu atsilikimu.
Įgyta toksoplazmozė pasireiškia galvos skausmu, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu, akių judesių sutrikimu. Esant sunkiai formai, simptomai primena ūmią įgimtą toksoplazmozę (bėrimas, plaučių uždegimo, širdies raumens uždegimo reiškiniai, sutrinka nervų sistemos veikla). Lėtinė įgyta toksoplazmozė pasireiškia ilgalaikiu karščiavimu, galvos skausmu, sumažėjusiu darbingumu, sąnarių skausmais, širdies veiklos sutrikimais, akių uždegimu. Randami padidėję limfmazgiai, kepenys, blužnis.
Toksoplazmozė. Ligos eiga
Toksoplazmozės inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 10-23 dienas, jei buvo apsikrėsta nuo termiškai nepakankamai apdorotos mėsos, ir 5-20 dienų, jei buvo apsikrėsta oocistomis nuo kačių. Esant normaliam imunitetui, dažniausiai jokie simptomai nepasireiškia. Visgi iki 10 % žmonių gali atsirasti nespecifinių simptomų, kurių dažniausiai niekaip gydyti nereikia ir jie praeina savaime. Tokia ligos forma vadinama latentine. Esant įvairios kilmės (ŽIV, chemoterapija, imunosupresantai) imunodeficitinei būklei, pasireiškia įprasti įgytos toksoplazmozės požymiai. Lėtinei įgytai toksoplazmozei būdinga eiga su periodiškais paūmėjimais. Laiku nepradėjus gydyti, ŽIV infekuotam asmeniui toksoplazmozė yra mirtina. Įgimta toksoplazmozė pasireiškia kūdikiams, kurių motinos apsikrėtė toksoplazmomis nėštumo metu. Pradžioje liga būna ūmi. Išgyvenusiems šią faze kūdikiams liga tampa poūmė. Nuo jos kūdikis taip pat gali mirti, jei ligos eiga yra sunki. Liekamieji smegenų pažeidimo reiškiniai priskiriami lėtinei įgimtos toksoplazmozės stadijai.
Toksoplazmozė. Diagnostika
Dauguma toksoplazmozės požymių yra nespecifiniai, t.y., būdingi ne vien jai, todėl diagnozuojant toksoplazmozę labai svarbu atlikti tyrimus. Galimi tokie tyrimai: serologiniai testai (ieškoma specifinių antikūnų kraujo serume), identifikacijos testai (polimerazės grandininės reakcijos, hibridizacijos reakcija naudojamos aptikti patį parazitą), histologinis tyrimas (ieškant parazitų audiniuose). Normalų imunitetą turintiems žmonėms pakanka atlikti serologinius testus. Asmenims su silpnu imunitetu diagnozuoti toksoplazmozę galima tik radus patį ligos sukėlėją organizme.
Toksoplazmozė. Gydymas
Specifinis gydymas nuo toksoplazmozės skiriamas sergant ūmiomis simptominėmis ligos formomis, nėščiajai sergant ūmine toksoplazmoze arba, jeigu pacientas yra imunodeficitinės būklės. Gydymas yra gana sudėtingas ir ilgas, vaistų kombinacija parenkama atsižvelgiant į paciento būklę ir jautrumą vaistams. Skiriamas kombinuotas antimikrobinis gydymas, kuris gali būti periodiškai kaitaliojamas. Gydymo trukmė būna labai įvairi: nuo kelių savaičių iki metų.
Toksoplazmozė. Profilaktika
Svarbiausias toksoplazmozės profilaktikos tikslas – apsaugoti nėščiąsias nuo ūminės šios ligos formos. Šiuo tikslu jos tiriamos kiekvieną nėštumo trimestrą. Jei moteris buvo apsikrėtusi iki nėštumo, jos toliau tirti nebereikia ir jos kūdikiui pavojaus nėra. Visos kitos moterys skatinamos vengti bet kokio kontakto su katėmis ir tiriamos profilaktiškai. Vos aptikus specifinių antikūnų kraujyje, nedelsiant pradedamas gydymas. Profilaktinis gydymas turi būti skiriamas ir žmonėms, kuriems persodinti sirgusių asmenų organai, ir ŽIV infekuotiems asmenims, kai jų imunitetas nusilpsta iki tam tikros ribos (< 100 CD4 ląstelių/mm3). Normalų imunitetą turintiems žmonėms bei nesilaukiančioms moterims rekomenduojama saugotis nuo toksoplazmozės nespecifiškai: dažnai plauti rankas, ypač prieš ruošiant maistą ir po jo, nevartoti termiškai neapdorotų ar mažai apdorotų mėsos produktų, vengti kontakto su į lauką išeinančiomis katėmis ir jų fekalijomis.
Kita informacija
Toksoplazmos – labai gerai prisitaikantis prie šeimininko organizmo parazitas. Ši savybė ir lengvas jų plitimo būdas lemia didžiulį toksoplazmų paplitimą pasaulyje. Teigiama, jog infekuoti galėtų būti apie du milijardus žmonių. Europoje paplitimas nevienodas ir čia užsikrėtę nuo 15 iki 85 % žmonių. Laimė, jog ūminė toksoplazmozė, pasireiškianti simptomais, išsivysto tik 1 % apsikrėtusiųjų.
Lithuanian