Trauminis šokas tai skubios pagalbos reikalaujanti būsena, kuomet žmogus, patyręs traumą, netenka daug kraujo ar kitų skysčių, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis, vystosi organų nepakankamumas. Taip pat prie trauminio šoko atsiradimo prisideda nervinis komponentas, kuomet traumos metu dėl smegenų perdirginimo gali išsiplėsti kraujagyslės, į kraujotaką išskiriamos medžiagos, skatinančios kraujagyslių pralaidumą. Padidėjus kraujagyslių pralaidumui, skystoji kraujo dalis patenka į audinius, taip dar labiau sumažindama cirkuliuojančio kraujo tūrį.
Svarbiausia trauminio šoko priežastis – masyvus kraujavimas, patirtas traumų metu (stipriai nukraujavus, šis šokas dar gali būti vadinamas hemoraginiu šoku).
Priežastys, dėl kurių išsivysto trauminis šokas gali būti įvairios: tiek penetruojančios (kiaurinės) žaizdos, tiek bukos traumos (traumos, kurių metu nėra atviros žaizdos, tačiau gali būti pažeisti vidaus organai) gali sukelti masyvų kraujo netekimą, kuris savo ruožtu gali sukelti šoką. Dažniausios traumos, pasibaigiančios dideliu kraujo netekimu, yra širdies traumos, stambiųjų kraujagysių traumos, pilvo organų sužeidimai (kepenų, blužnies), dubens lūžimai.
Masyvūs kūno nudegimai taip pat gali sukelti šoko būseną.