Ūminė limfoleukemija, dar vadinama ūmine limfoblastine leukemija, – viena iš kraujo ir kaulų čiulpų vėžio rūšių (kaulų čiulpai yra akyta, kauluose esanti medžiaga, kurioje gaminasi kraujo ląstelės).
Ligos pavadinime esantis žodis „ūminė“ reiškia, kad ji progresuoja labai greitai ir nebrandžios kraujo ląstelės gaminamos dideliu greičiu. „Limfoleukemija“ reiškia, kad ji pažeidžia leukocitus, vadinamus limfocitais.
 |
„Šiandien leukemija gydoma ir pagydoma dėka vis labiau modernėjančių technologijų ir naujų atradimų. Todėl diagnozė „kraujo vėžys“ jau nebėra nuosprendis.“ Plačiau skaitykite čia: |
Ši liga yra pats dažniausias vaikų vėžinis susirgimas. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti, šansų pasveikti nemažai.
Ūmine limfoleukemija retkarčiais suserga ir suaugusieji. Deja, tokiu atveju išgyvenamumo tikimybė daug mažesnė.
Susergama tada, kai žmogaus kaulų čiulpų ląstelių DNR atsiranda klaidų. Jos pažeistas ląsteles verčia augti ir dalytis, nors normalių ląstelių augimas turėtų sustoti, o šios – mirti. Tokiems pakitimams įvykus kaulų čiulpuose, jie pradeda gaminti leukemines ląsteles, kurios vadinamos limfoblastais.
Limfoblastai nesugeba atlikti įprastų limfocitų funkcijų, jie greitai dalijasi ir užima sveikų, nepakitusių ląstelių vietą.
Manoma, kad tikimybę įvykti DNR klaidoms ir susirgti ūmine limfoleukemija didina:
– ankstesnis gydymas nuo vėžinių susirgimų (chemoterapija arba radioterapija);
– kontaktas su radioakyvia spinduliuote;
– genetinės ligos, pavyzdžiui, Dauno sindromas.
Lithuanian