Vaikų vėmimas – neretai pasitaikantis vaikų skundas. Dažniausiai jis pasireiškia kartu su pykinimu ir būna lydimas kitų simptomų. Pagrindinės vaikų pykinimo ir vėmimo priežastys yra šios: gastroenteritas (skrandžio ir žarnų uždegimas), kurį gali sukelti virusai, bakterijos ar parazitai; maisto alergija, dažniausiai kiaušiniams, riešutams, pienui, sojai, kviečiams, žuviai; įtampa ir nerimas, ypač vaikams, kurių gyvenime vyksta didelės permainos (pavyzdžiui, vaikas pradeda lankyti mokyklą); persivalgymas; apsinuodijimas maistu, ypač nepakankamai apdorotu termiškai arba ilgai laikytu šiltoje patalpoje; kitos ligos (gripas, ausies infekcijos, gastroezofaginis refliuksas, reakcijos į vaistus). Pagal amžių skirstomos dažniausios vaikus kamuojančio vėmimo priežastys. Naujagimiai ir kūdikiai paprastai vemia dėl: skrandžio pyliorostenozės (tam tikros skrandžio dalies susiaurėjimo), virškinamojo trakto infekcijų. Vaikai (nuo kūdikystės iki paauglystės) dažniausiai vemia dėl: infekcinių (paprastai virusinių) virškinamojo trakto ligų, apsinuodijimo maistu, žarnų obstrukcijos. Dažniausios paauglių vėmimo priežastys yra šios: apsinuodijimas maistu ar kitomis medžiagomis (dažniausiai alkoholiu ar vaistais), infekcinės virškinamojo trakto ligos, apendicitas, ūmus kasos uždegimas. Jei vemia paauglė mergina, galima įtarti bulimiją arba nėštumą.
Vaikų vėmimas (Vėmimas)
Vaikų vėmimas (Vėmimas). Simptomai
Vaikų vėmimas gali pasireikšti vienkartiniu arba pasikartojančiu varginančiu vėmimu. Vėmaluose gali būti įvairių priemaišų: gleivių, kraujo. Vaikų vėmimą gali lydėti kiti simptomai: apetito praradimas, kūno masės mažėjimas (arba nepriaugimas, itin pastebimas kūdikiams), nemalonus kvapas iš burnos, seilėtekis, bendras silpnumas, neramumas, sutrikęs miegas.
Vaikų vėmimas (Vėmimas). Ligos eiga
Ligos eiga labai priklauso nuo ją sukėlusių priežasčių. Palengvėti po vėmimo gali tokiu atveju, jei vėmimas buvo sukeltas skrandyje esančių priežasčių. Jei vėmimą sukelia įtampa, jis praeis pakitus situacijai. Jeigu pacientas vemia dėl galvos smegenų pažeidimo (meningito, traumos, naviko), išsivėmus paprastai nepalengvėja. Sergant infekcine virškinamojo trakto liga paprastai vemiama daug kartų greičiausiai bent keletą dienų. Jeigu vaikas vemia ilgą laiką, kyla grėsmė, kad jo organizme pavojingai sumažės skysčių ir elektrolitų. Tai gali didinti vaiko intoksikaciją, skatinti tolimesnį vėmimą, sutrikdyti sąmonę, sukelti šoką.
Vaikų vėmimas (Vėmimas). Diagnostika
Diagnozuojant vaikų vėmimą labai svarbu išsamiai apklausti vaiką ir jo tėvus, apžiūrėti pacientą, atlikti tyrimus. Apklausiant svarbu išsiaiškinti, kada vaikas pradėjo vemti, kiek kartų vėmė, ar prieš tai pykino, ar išsivėmus palengvėjo, koks buvo vėmimo turinys, ar buvo priemaišų. Reikia paklausti, ką prieš tai vaikas valgė, ar buvo tokių vėmimo epizodų praeityje, ar šeimoje ką nors kankina panašūs simptomai. Itin svarbu išsiaiškinti, kokie dar simptomai vargina pacientą: viduriavimas, karščiavimas, skausmai. Reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Kiti tyrimai skiriami pagal tai, kokia patologija ar liga yra įtariama. Tai gali būti: pilvo organų echoskopija, vėmalų ar išmatų pasėlis ir kiti tyrimai.
Vaikų vėmimas (Vėmimas). Gydymas
Vaikų vėmimo gydymas labai priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Kai kuriais atvejais vaiką tenka skubiai operuoti (pavyzdžiui, esant skrandžio pyliorostenozei ar žarnų obstrukcijai). Kitais atvejais pakanka simptominio gydymo. Labai svarbu atstatyti prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį vaiko organizme, tam naudojami specialūs tirpalai, lašinami į veną. Jei vaikas yra didesnis ir nėra labai dehidratuotas, jis gali gerti pats. Retais atvejais gydytojai gali skirti vėmimą slopinančių vaistų (antiemetikų). Esant bakteriniam susirgimui, gali būti skiriami antibiotikai.
Vaikų vėmimas (Vėmimas). Profilaktika
Vaikų vėmimo profilaktikos tikslais reikėtų saugoti vaikus nuo veiksnių, galinčių jį sukelti. Reikia mokyti vaiką plauti rankas prieš ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko. Tokiu būdu stengiamasi apsisaugoti nuo virusinių ar bakterinių virškinamojo trakto ligų. Vaistus, chemines medžiagas, valiklius tėvai turėtų laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Vaikas turėtų būti mokomas nevalgyti maisto nuo grindų. Vemiančių vaikų tėvai turėtų neleisti į mokyklą ar darželį, o jei žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.