Grupė:
Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai
Vienapiestė gudobelė (lotyniškai Crataegus monogyna) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 5 metrų užaugti galintis medis arba krūmas. Gudobelė turi rusvai pilkas, dygliais apaugusias šakas. Dygliai yra maždaug vieno centimetro ilgio ir tiesūs. Lapai tamsiai žali (apatinė pusė kiek šviesesnė), pražanginiai, kiaušinio formos, plunksniškai susiskaidę, turi prielapius, dantytus kraštelius, auga ant kotelių. Augalo žiedai balti, telkiasi po keliolika (paprastai po 10–18) į skėtiškus žiedynus. Gudobelės vaisius – kaulavaisis (smulkus, raudonas obuoliukas). Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugsėjį, tačiau jie laikosi iki šalnų.
Vienapiestė gudobelė plačiai paplitusi visoje Lietuvoje ir yra dažna. Ji gali augti bet kur, nėra reikli dirvožemiui, tačiau labiau mėgsta sausą arba vidutiniškai drėgną molio dirvožemį, todėl dažniausiai aptinkama šlaituose, pamiškėse. Gali būti ir dirbtinai auginama soduose, parkuose.
Veikliosios vienapiestės gudobelės vaisių medžiagos: rauginės medžiagos, pektinai, flavonoidai (svarbiausias – hiperozidas), riebaliniai aliejai, organinės rūgštys, karotinoidai, sacharidai, saponinai.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintys gudobelės vaisiai yra naudojami liaudies medicinoje. Augalas labai tinka turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (gudobelė mažina širdies susitraukimų skaičių ir didina jų galią, mažina arterinį kraujo spaudimą, gerina širdies ritmą, padeda sergantiems ateroskleroze, gerina kraujotaką smegenyse). Dėl sudėtyje esančių flavonoidų, gudobelė pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Lithuanian