Karklų ir gluosnių žievė

+12
+12 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nuo skausmo, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Karklai ir gluosniai yra gluosninių šeimai priklausantys augalai, kurių žievė naudojama gydomiesiems preparatams ruošti. Liaudyje gluosnis ir karklas dažnai laikomi sinonimais, tačiau botanikoje gluosniais vadinami medžiai, o karklais – žemi, krūminiai šios genties augalai.

Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) – tai daugiametis, iki 25 metrų užaugti galintis medis.

Gluosniai turi sueižėjusią, tamsiai pilkos spalvos žievę, jų lapai pilkai žali, pražanginiai, aštriai dantytais krašteliais, augantys ant kotelių, su nusmailėjusiomis viršūnėmis. Augalo žiedai – kelių centimetrų ilgio žirginiai, kurie gali būti vyriški ir moteriški (skiriasi jų spalvos: moteriški žali, o vyriški skaisčiai geltoni).

Gluosnio vaisius yra smulkias, plaukuotas sėklas talpinanti dėžutė. Augalas žydi balandį, o sėklos subręsta gegužę.

Blindė (lot. Salix caprea) – kitas gluosninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 10 metrų užaugti galintis medis arba krūmas.

Jauno blindės medelio žievė būna pilkai žalia, lygi, o senų medžių – sueižėjusi, tamsi. Lapai žalios spalvos, turi dantytus kraštelius, plaukeliais apaugusį paviršių, auga ant kotelių. Žirginiai yra kaip ir baltojo gluosnio: vyriški – geltoni, moteriški – žali. Vaisius – vieną lizdą turinti, daug smulkių ir plaukuotų sėklų talpinanti dėžutė. Žydi balandį, o vaisiai subręsta gegužę.

Blindės ir baltieji gluosniai mėgsta drėgną aplinką, todėl gali būti aptinkami paežerėse, paupiuose, drėgnose pievose.

Veikliosios gluosnių žievės medžiagos:

  • flavonoidai;
  • salicilo rūgštis;
  • proantocianidai;
  • vitaminas C;
  • rauginės medžiagos;
  • mineralinės medžiagos;
  • glikozidas salicinas;
  • cukrus.
     
Vitaminas C – geros savijautos garantas

„Esant vitamino C trūkumui vis dažniau aplanko slogi nuotaika, sumažėja dėmesio sukoncentravimas, gali sutrikti miegas…“

Sužinokite, kokiuose produktuose gausu šio vitamino:
Vitaminas C – geros savijautos garantas » 

Gydomųjų savybių turinti, gluosninių šeimai priklausančių medžių ir krūmų žievė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji pasižymi uždegimus slopinančiomis, dezinfekuojančiomis, prakaito išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, todėl tinkama karščiavimui mažinti, žaizdoms dezinfekuoti. Žievė taip pat tinkama skausmams malšinti, viduriavimui slopinti.

Gluosnių žievės preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims, sergantiems opomis, vartojantiems vidurius laisvinančius vaistus bei viduriuojantiems.

Karklų ir gluosnių žievė. Vartojimas

Vaistinėmis savybėmis pasižymi gluosnių žievė. Ją patariama rinkti ankstyvą pavasarį (geriausia kovo mėnesį) nuo jaunų šakelių. Žievę reikia susmulkinti nedideliais gabalėliais ir džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje.

Žievės nuoviro paruošimas. Porą gramų džiovintos žievės užpilti puodeliu vandens ir pavirinus 10 minučių nukošti. Nuovirą rekomenduojama vartoti prieš valgį, 3 kartus per dieną, po vieną puodelį. Toks nuoviras slopina karščiavimą, galvos skausmą, tinkamas vartoti sergant gripu, reumatu ar viduriuojant.

Nuoviras tinkamas ir išoriniam naudojimui. Tokiame nuovire galima išmirkyti audeklą ir juo išoriškai gydyti pūlingas, sunkiai gyjančias žaizdas, opas. Nuoviru žaizdas tepti 2–3 kartus per dieną.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *