Mėlynė

Grupė: Imuninei sistemai, Jutimo organams, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Mėlynė (lotyniškai Vaccinium myrtillus) – tai nedidelis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, iki 30–50 centimetrų užaugantis krūmelis. Šakniastiebiai šakoti, šakos ir stiebas žali, nelygūs. Mėlynių lapai yra kiaušinio formos, į viršų smailėjantys, turi dantytus kraštelius ir yra pliki; keičiasi kasmet.
Augalo žiedai – žalsvai rausvi, auga tarp lapų. Uogos visiems gerai žinomos, malonaus skonio, sultingos, tamsiai mėlynos, dažančios.

Mėlynės Lietuvoje paplitusios gausiai. Jos mėgsta drėgną, rūgštų ir derlingą dirvožemį, pavėsį, todėl gali būti aptinkamos dėgnuose spygliuočių (eglių, pušų) miškuose, kuriuose sudaro sąžalynus.

Veikliosios mėlynės medžiagos: mėlynėse gausu vitaminų (B1, C, P, B2, PP, beta karoteno), rauginių medžiagų, dažančių medžiagų, organinių rūgščių (benzoidinės, obuolių, citrinos, oksalo, pieno, chino), pektinų, vandens, angliavandenių, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio, natrio, mangano, fosforo, geležies), arbutino, kvercetino, mirtilino, hidrochinono.

Gydomosiomis savybėmis ir naudingomis medžiagomis pasižyminčios mėlynės yra plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Jomis gydomos virškinimo sistemos ligoms (gerina žarnyno peristaltiką, malšina uždegimus, gydo opaligę, padeda esant viduriavimui). Taip pat jas tinka naudoti sergantiems akių ligomis (glaukoma, katarakta, retinopatijomis), podagra, reumatu, akmenlige, šlapimo takų infekcinėmis ligomis, asmenims, varginamiems skausmų. Dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų gausos, mėlynes tinka vartoti esant avitaminozei, geležies stokos sukeltai mažakraujystei gydyti, kraujotakai gerinti, medžiagų apykaitai skatinti, gliukozės kiekiui organizme mažinti.

Mėlynių vartojimo kontraindikacijos: mėlynių negalima vartoti asmenims, kurių padidėjęs kraujo krešumas ir sergantiems infekciniu viduriavimu.