Grupė:
Imuninei sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Miltinė meškauogė (lotyniškai Arctostaphylos uva-ursi) – ilgai gyvuojantis, daugiametis krūminis augalas, priklausantis viržinių šeimai. Miltinė meškauogė žaliuoja nuolat, visais metų laikais. Vaistažolė nedidelė, maždaug 10-15 centimetrų aukščio, jos ūgliai plačiai išsišakoję prie žemės (kartais vienas augalas gali uždengti net 2 kvadratinių metrų plotą). Žali meškauogės lapeliai – standūs, nedidukai, blizgūs (tačiau apačia matinė). Žiedai išsidėstę kekėmis, o jų vainiklapis – rausvos spalvos. Meškauogės vaisius raudonos spalvos, su kauliuku, kartaus ir nemalonaus skonio, blizgus.
Augalas ima žydėti maždaug gegužės–birželio mėnesiais, o vaisius užauga ir subręsta rudenį, rugsėjį–spalį.
Augalas plačiai paplitęs, ypač pietryčių Lietuvoje. Vaistažolės augimui tinkama aplinka yra sausa: kirtimai, viržynai, sausi pušų ir lapuočių miškai, degimvietės.
Veikliosios meškauogės medžiagos: raugai, triterpenai, eteriniai aliejai, vitaminas C, flavonoidai, galinės, ursolas, skruzdžių rūgštis, arbutinas.
Miltinė meškauogė yra plačiai naudojama medicinoje šlapimo takų infekcinėms ligoms gydyti (pielonefritui, cistitui ir kt.), jų profilaktikai. Vaistažolė slopina uždegiminius procesus, pasižymi antibakterinėmis savybėmis, skatina šlapimo šalinimą.