Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Miškinė dedešva (lotyniškai Malva sylvestris) – tai dedešvinių šeimai priklausantis, dvejus metus gyvuojantis (tačiau gali būti vienmetis ir daugiau nei dvejus metus žaliuojantis), maždaug iki metro užaugantis žolinis augalas. Dedešvos stiebas gali būti įvairus: kylantis, vertikalus, gulsčias, besidriekiantis palei žemę. Stiebas – šakotas ir apaugęs smulkiais plaukeliais. Augalo lapai – kelių centimetrų ilgio, žali, širdies formos, smailėjančiomis viršūnėmis, turi dantytus kraštelius ir auga ant ilgo kotelio. Žiedai susitelkę tarp lapų ir gali būti už juos didesni. Turi penkis taurėlapius, o jų vainiklapiai yra iš 5 skilčių, violetiniai. Dedešvos vaisius – plokščias skeltavaisis, o sėklos mažytės ir tamsios.
Augalas žydi birželio–spalio mėnesiais. Lietuvoje miškinė dedešva nėra dažna, gali būti aptinkama dykvietėse, daržuose, šiukšlynuose, patvoriuose.
Veikliosios dedešvos medžiagos: vitaminas C, riebalai, cukrus, gleivės, eteriniai aliejai, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos, karotinas, antocianinis glikozidas malvinas.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti miškinė dedešva yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama esant virškinimo sistemos sutrikimams (gleivėmis padengia žarnyno gleivinę ir apsaugo ją nuo dirginančių medžiagų poveikio), padeda sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchitu (bronchų uždegimu), laringitu (gerklų uždegimu), palengvina atsikosėjimą). Dėl uždegimus slopinančio poveikio ir antibakterinių savybių tinka skalauti įvairioms žaizdoms, opoms, galima gydyti hemorojų.
Miškinės dedešvos preparatų nerekomenduojama vartoti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Lithuanian