Paprastojo rapontiko šaknys

Paprastasis rapontikas arba šlamagraižė leuzėja (lotyniškai Rhaponticum carthamoides) – tai astrinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 100 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Rapontikas turi ilgas, plonas, juodas (su geltonu vidumi) šaknis ir neilgą, storą, sumedėjusį šakniastiebį, iš kurio išauga vertikalus stiebas. Jis apaugęs smulkiais plaukeliais, tuščiaviduris ir išvagotas. Augalo lapai žali, dideli, ovalūs (forma primena kiaušinį), plunksniškai dantytais krašteliais. Apatiniai (skroteliniai) lapai turi ilgus kotelius, o viršutiniai (stiebiniai) beveik bekočiai. Žiedai violetinės spalvos, vamzdelio formos, dideli (kelių centimetrų dydžio), auga po vieną stiebo viršūnėse, patrynus juos tarp pirštų pasigirsta šlamėjimas. Turi penkis kuokelius ir vieną mezginę. Vaisius – rusvas, nedidelis (kelių milimetrų) lukštavaisis. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta birželio pabaigoje. Rapontikas yra apdulkinamas vabzdžių kryžminiu būdu.

Lietuvoje paprastasis rapontikas savaime neauga, tačiau gali būti auginamas botanikos soduose, mėgsta priesmėlio arba priemolio, derlingą dirvožemį.

Veikliosios šlamagraižės leuzėjos medžiagos:

– eterinis aliejus;
– flavonoidai;
– organinės rūgštys;
– vaškinės medžiagos;
– rauginės medžiagos;
– kumarinai;
– angliavandeniai;
– p-cistosterinas;
– vitaminai A ir C;
– fosforo druskos;
– saponinai;
– karotinas;
– inulinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis paprastasis rapontikas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką, tinka žmonėms, kurie kenčia nuo nuovargio ir išsekimo (suteikia energijos, didina darbingumą), stiprina imuninę sistemą.