Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Pelkinis sūdras (lotyniškai Comarum palustre) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 100 centimetrų užaugti galintis puskrūmis. Sūdras turi tankias, tarpusavyje susiraizgiusias šaknis ir rausvos spalvos, palei žemę besidriekiantį ir net kelis metrus galintį siekti šakniastiebį. Iš šakniastiebio išauga rausvas, besistiebiantis, gausiai šakotas, pagrindo srityje plikas ir plaukeliais apaugęs viršūnėje stiebas. Apatiniai augalo lapai yra sudėtiniai (sudaryti iš paprastai 5–7 lapelių), turi dantytus kraštelius ir auga ant kotelių. Viršutiniai lapai – iš trijų lapelių, turi smailią viršūnę ir plaukeliais apaugusią apačią. Sūdro žiedai tamsiai raudoni, primena žvaigždes, telkiasi po kelis į skėčio formos žiedynus stiebo viršūnėje. Augalo vaisius – skylantis lukštavaisis, sėklos mažytės, rudos ir plokščios. Žydi gegužės–birželio mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pelkinis sūdras dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Pelkinis sūdras Lietuvoje auga natūraliai, mėgsta drėgnas vietas, todėl gali būti aptinkamas prie pelkių, drėgnose pievose, paupiuose, paežerėse, balose. Veikliosios pelkinio sūdro medžiagos: – vitaminas C Gydomosiomis savybėmis pasižymintis pelkinis sūdras yra naudojamas liaudies medicinoje. Sūdrai pasižymi uždegimus slopinančiu, antibakteriniu, kraujagysles sutraukiančiu, skausmą malšinančiu, prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Dėl šių savybių augalas tinka mažinti karščiavimą, stabdyti kraujavimą, gydyti šlapimo sistemos ligas, malšinti sąnarių skausmą. Augalo preparatais gali būti gydomi virškinamojo trakto sutrikimai. Išoriškai vartojamas pelkinis sūdras gydo pūlingas odos žaizdas. |