Pelkinis gailis

Pelkinis gailis (lotyniškai Ledum palustre) – tai erikinių šeimai priklausantis, visus metus žaliuojantis, daugiametis, iki 1,5 metro užaugti galintis krūmas. Gailio šakų žievė priklauso nuo jo amžiaus: jaunų šakelių žievė ruda, apaugusi plaukeliais, o senų – pilkai ruda. Augalo lapai žali, lygiu ir odišku paviršiumi, blizgūs, pailgi, užauga iki kelių centimetrų ilgio. Žiedai gali būti nuo baltos iki rausvos spalvos, nedidukai (maždaug centimetro dydžio), telkiasi po 16–25 į skėčio pavidalo žiedynus. Žiedo taurelė sudaryta iš 5 lapelių, su danteliais, vainiklapiai balti, elipsės formos, tarpusavyje nesuaugę. Gailio vaisius yra pailgas, kelių milimetrų ilgio dėžutė, talpinanti daug šviesiai geltonų, smulkių, plokščių sėklų. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Pelkinis gailis yra dažnas visoje Lietuvoje (ypač pietryčiuose). Jis mėgsta drėgnas vietas, todėl gali būti aptinkamas durpynuose, aukštapelkėse, pelkėtuose pušynuose.

Veikliosios pelkinio gailio medžiagos:

– rauginės medžiagos;
– eterinis aliejus (iš paliustrolio, ledolio, biciklio alkoholio, cimolio, geranolio acetato);
– flavonoidai;
– dervinės medžiagos;
– karčiosios medžiagos;
– glikozido arbutinas.

Gailyje esantys eteriniai aliejai skleidžia pelėsių kvapą.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis augalas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas sergant kvėpavimo sistemos ligomis (peršalimais, kosėjant), dėl prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančio bei uždegimus slopinančio poveikio gailis gali būti naudojamas temperatūrai mažinti ir šlapimo takų infekcijoms gydyti. Naudojamas išoriškai, gailis efektyviai malšina skausmus.

Pelkinio gailio preparatų nerekomenduojama vartoti mažiems vaikams, nėščioms moterims ir pasireiškus alergijai.