Sėjamosios avižos sėklos

-1
+0 -1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Imuninei sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Sėjamoji aviža (lotyniškai Avena sativa) – tai miglinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 1,5 metro užaugti galintis varpinis, kultūrinis augalas. Aviža turi vertikaliai augantį, lygų, apvalų, šakomis neapaugusį tuščiavidurį stiebą. Jo aukštis gali svyruoti nuo pusės iki pusantro metro, tai priklauso nuo augalo veislės ir nuo augimo sąlygų. Augalo lapai žali, linijiški, nusmailėjančiomis viršūnėmis, krašteliai užlinkę į vidurį. Ant varpučių auga po du arba po tris žiedus ant kotelių, o vaisiai – plėvelės pavidalo žiedažvynius turintys grūdeliai. Vienoje varpoje būna po 1–3 grūdelius. Sėjamosios avižos pagal grūdų spalvą skirstomos į geltonąsias, baltąsias ir juodąsias. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūtį–rugsėjį.

Sėjamosios avižos Lietuvoje yra labai paplitęs, daug kur auginamas augalas, mėgsta drėgną ir vėsų klimatą bei pakankamai drėgną dirvožemį.

Veikliosios sėjamosios avižos medžiagos: mineralinės medžiagos ir mikroelementai (manganas, chromas, kobaltas, natris, geležis, fosforas, magnis, kalcis, kalis, nikelis, fluoras, jodas, cinkas, molibdenas), eteriniai aliejai, steroidiniai saponinai, beta karotinas, įvairūs vitaminai (E, B1, B2, B6), fermentai, flavonoidai, cholinas, angliavandeniai, riebalai, baltymai, aminorūgštys.

Turtingos sudėties ir gydomųjų savybių turinčios sėjamosios avižos yra plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi tonizuojančiomis, imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis, tinkamos sergant virškinimo sistemos ligomis (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėmis, gastritu, varginamiems vidurių užkietėjimo). Avižos pasižymi šlapimo, prakaito išsiskyrimą skatinančiomis ir temperatūrą mažinančiomis savybėmis, todėl tinkamos karščiuojant. Dėl sudėtyje esančių mineralinių medžiagų geležies ir kalcio, avižos gydo mažakraujystę ir padeda formuotis kauliniam audiniui. Augalas taip pat padeda sergant virusiniu hepatitu, cukriniu diabetu, ateroskleroze (nes efektyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje), turintiems širdies ritmo sutrikimų ir sergantiems kai kuriomis odos ligomis (dermatitu, egzema).

Nerekomenduojama avižų preparatų vartoti alergiškiems gliutenui.

Sėjamosios avižos sėklos. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti naudojami stiebai ir sėklos. Rinkti subrendus sėkloms – rudenį. Surinkus nukulti ir džiovinti.

Avižų nuoviro paruošimas: dviem stiklinėmis verdančio vandens užpilti porą valgomųjų šaukštų smulkintų avižų šiaudų, pavirti 15 minučių, valandą palaikyti ir nukošti. Rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną, prieš valgį, po pusę stiklinės. Antpile suvilgytą audeklą galima dėti ant pažeistos odos.

Antpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti 3 gramus džiovintų avižų, palaikyti kelias minutes ir nukošti. Gerti kelis puodelius per dieną, jeigu kamuoja nemiga – išgerti puodelį ir prieš miegą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *