Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Vaistinė ramunė (lotyniškai Matricaria recutita) – tai astrinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 60 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Ramunė turi rudą, ploną, išsišakojusią liemeninę šaknį, iš kurios išauga vertikalios padėties, tuščiaviduris, kampuotas ir šakelėmis apaugęs stiebas. Augalo lapai žali, pražanginiai, plunksniškai suskaidyti, pailgi ir be kotelių. Žiedai turi geltoną viduriuką ir daug baltų pailgų vainiklapių, o vaisius – rusvai žalias, pailgas lukštavaisis. Augalas žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais.
Ramunėlės yra gerai žinomos ir plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Jos gali būti dirbtinai auginamos soduose ir darželiuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas arba augti laukinėje gamtoje – dykvietėse, pievose, laukuose, pakelėse, miškuose, pamiškėse, šlaituose.
Veikliosios vaistinės ramunėlės medžiagos: vitaminas C, eterinis aliejus (susidedantis iš terpeno, izovalerijono rūgšties, chamazuleno, sekvisterpeno), karčiosios medžiagos, beta karotinas, flavonoidai (kvercetinas, apigeninas), cholinas, mineralinės medžiagos, gleivės, sakai, kumarinas, polisacharidai, organinės rūgštys.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios vaistinės ramunės gali būti naudojamos liaudies medicinoje. Jos tinkamos turintiems virškinimo sistemos sutrikimų (aktyvina skrandžio ir žarnyno liaukučių sekreciją, mažina dujų kaupimąsi, gerina maisto rezorbciją ir virškinimo procesus, stabdo viduriavimą), kvėpavimo sistemos sutrikimų (sergantiems bronchine astma), sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Išoriškai vartojamos ramunėlės skatina regeneracinius procesus, spartina žaizdų gijimą.
Nerekomenduojama vartoti vaistinės ramunėlės preparatų nėščioms moterims (ramunėlės gali skatinti gimdos susitraukimus ir taip iššaukti priešlaikinį gimdymą), asmenims, vartojantiems kraują skystinančius preparatus ir turintiems alergiją astrinių šeimos augalams.