Valgomasis svogūnas

0
+0 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Valgomasis svogūnas (lotyniškai Allium cepa) – tai česnakinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 100 centimetrų užaugti galintis augalas. Svogūnas yra apvalus, sultingas, turi baltą arba violetinę plėvelę, išskiria akis dirginančias ir ašarojimą sukeliančias sultis. Svogūnas turi plonytes, kuokštines šaknis, stiebas vertikalios padėties, tuščiaviduris ir sultingas. Augalo lapai šiek tiek trumpesni už stiebą, stori, tiesūs, viršūnėse nusmailėjantys. Svogūno žiedai turi ilgus kotelius, žalsvos spalvos apyžiedį ir telkiasi į apvalų, daug žiedų ir svogūnėlių turintį žiedyną. Vaisius – apvali dėžutė, talpinanti mažas, juodas, raukšlėtas, trikampio formos sėklas. Žydi birželį–rugpjūtį.

Valgomieji svogūnai yra gerai žinomi Lietuvoje ir dažnai auginami soduose bei daržuose.

Veikliosios valgomojo svogūno medžiagos:

– fitoncidai;
– fitinas
– vitaminai (B1, B2, B6, C, PP);
– eterinis aliejus;
– fermentai;
– folio ir pantoteno rūgštys;
– inulinas;
– riebalai;
– pektinai;
– angliavandeniai;
– mikroelementai (fluoras, kobaltas, manganas, molibdenas, cinkas, chromas, jodas, arsenas);
– beta karotinas;
– makroelementai (natris, kalcis, magnis, kalis, fosforas);
– saponinai;
– baltymai;
– kvercetinas;
– organinės rūgštys (citrinų, obuolių).

Itin turtinga sudėtimi ir gydomosiomis savybėmis pasižymintys valgomieji svogūnai yra plačiai naudojami liaudies medicinoje. Jie tinka sergant kvėpavimo takų infekcijomis (augale esantys fitoncidai veikia tuberkuliozę ir difteriją sukeliančias bakterijas, stafilokokus ir kai kurias kitas, antibiotikams atsparias bakterijas). Daržovė padeda turint virškinimo sistemos sutrikimų (skatina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą, aktyvina peristaltiką, todėl tinka užkietėjus viduriams, taip pat šalina parazitus iš žarnyno). Svogūnas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl tinka aterosklerozės profilaktikai; mažina gliukozės kiekį, todėl tinka sergant cukriniu diabetu. Išoriškai vartojant, svogūnas gydo pūlingas odos ligas (spuogus, karbunkulus, furunkulus).

Valgomasis svogūnas. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti naudojamos svogūnų ropės (galvutės), kurias reikia iškasti pageltonavus lukštui. Džiovinti plačiai paskleidus, gerai vėdinamoje patalpoje ir suvartoti per 9 mėnesius. Sudžiovintus laikyti vėsioje patalpoje, galima sukabinti ant virvelės.

Receptas kvėpavimo sistemos infekcijoms gydyti: smulkiai supjaustytą svogūno galvutę sumaišyti su stikline vandens bei 3 šaukštais medaus, šiek tiek pakaitinti ir palikti kelioms valandoms, kad nusistovėtų. Svogūną nusunkti ir gerti skystį kelis kartus per dieną, po vieną šaukštą.

Išoriniam pūlingų odos darinių gydymui galima susmulkinti svogūną, pakepti ir gauta tyrele užtepti pažeistą vietą. Svogūnas dezinfekuoja ir gydo.

Norint sustabdyti plaukų slinkimą, svogūnų sultimis įtrinti plaukų šaknis ir palikti per naktį. Ryte gerai išplauti.

Receptas atsikosėjimui pagerinti: sutrinti 10 nedidelių svogūnų ir vieną česnako skiltelę ir šiek pavirti piene. Gerti prieš valgį, po vieną šaukštą, kas valandą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *