Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi kvėpavimo sunkumai (dusulys), skrepliavimas, krūtinės veržimas ir kosulys. Ligos eiga priepuolinė. Šie priepuoliai gali būti lengvesni arba sunkesni, tačiau kartais jie net pavojingi gyvybei. Apie astmą žinoma jau nuo seno. Manoma, kad ši liga minima jau Egipto papirusuose, tačiau pirmas išsamus jos aprašymas pradėjo egzistuoti tik nuo 19 amžiaus. Tai viena dažniausių ligų, kuria pasaulyje serga daugiau nei 340 milijonų žmonių.
Kas vyksta kvėpavimo takuose, kai sergama astma?
Bronchų uždegimas – pagrindinė šios lėtinės ligos priežastis. Dėl jo atsiranda mėšlungiški bronchų susitraukimai (spazmai). Susitraukus bronchams oras nebegali laisvai jais praeiti ir žmogus jaučia dusulį. Negana to, dėl uždegimo pabrinksta bronchų gleivinė, iš sienelių išsiskiria daugiau tąsių gleivių. Dėl šių priežasčių bronchų spindis dar labiau sumažėja ir orui judėti kvėpavimo takais tampa dar sunkiau. Žmogus jaučia tokius nemalonius simptomus, kurie ne tik apriboja normalią kasdienę veiklą, bet ir kelia pavojų gyvybei.
Dėl kokių priežasčių išsivysto astma ir dėl kokių faktorių kamuoja jos paūmėjimai?
Šią ligą nulemia ne tik paveldimi faktoriai, bet ir aplinkos veiksniai. Tiems, kurie astmą paveldi, dažniau pasireiškia ir kiti alerginiai simptomai, pavyzdžiui, akių ašarojimas, odos sausumas ir bėrimai, alerginis rinitas ir t.t. Astmos išsivystymą ir paūmėjimus skatina tokie aplinkos veiksniai kaip virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, tabako dūmai (aktyvus ir pasyvus rūkymas), nervinė įtampa (stresas), įvairūs cheminiai dirgikliai ir teršalai, užterštas oras.
Astmos išsivystymą bei priepuolius taip pat gali paskatinti šaltas oras, staigus temperatūrų pasikeitimas, fizinis krūvis, gastroezofaginio refliukso liga, įvairūs alergenai, netgi bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai. Pasirodo, kad šios ligos paplitimo dažnį nulemti gali ir nespecifiniai klimato bei aplinkos pasikeitimai, tad vienose šalyse sergamumas astma paplitęs labiau nei kitose šalyse.
Ar pastebimas koks nors astmos ryšys su kitomis ligomis?
Pasirodo, kad alergija yra pagrindinė vaikų astmos išsivystymo priežastis. Neretai ši liga „išaugama“, tačiau tiems pacientams, kuriems astma pirmą kartą buvo diagnozuota vaikystėje, labai dažnai nustatomas ir padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Kaip dažniausiai pasitaikantys alergenai įvardijami šie antigenai – augalų žiedadulkės, dulkių erkės, gyvūnų plaukai ir epidermio dalelės, plunksnos, pelėsiniai grybeliai, kai kurie maisto produktai. Dažniau alergijas sukelia pieno produktai, riešutai, žuvis, kiaušiniai, kviečiai, braškės, žemuogės, citrusiniai vaisiai ir t.t. Alergijas gali sukelti ir tam tikri vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, penicilinas, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) ir kt.
Teigiama, kad astma labai glaudžiai susijusi su tokiomis ligomis kaip alerginis rinitas, alerginis rinokonjunktyvitas, atopinis dermatitas ir kt., todėl pacientas gali sirgti ir jau minėtomis alerginėmis ligomis, ir alerginio pobūdžio astma.
Kokie simptomai būdingi astmai?
Pagrindiniai astmos simptomai yra kosulys, apsunkintas kvėpavimas (dusulys) ir skrepliavimas. Pacientas taip pat jaučia spaudimo, gniaužimo, sunkumo ir veržimo jausmą krūtinėje, jam sunku iškvėpti. Dažnai girdimi įvairūs garsai, pavyzdžiui, gargaliavimas, švokštimas, cypimas. Dėl to, kad astmos priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį ir paryčiais arba dieną, kai užsiimama aktyvesne fizine veikla, gali sutrikti paciento miegas, atsirasti nerimas, fizinio krūvio vengimas. Astma – viena seniausiai žinomų, tačiau viena labiausiai paplitusių ir daugybės pacientų gyvenimą apribojančių ligų. Bronchų uždegimas – pagrindinė šios lėtinės ligos priežastis. Dėl jo atsiranda mėšlungiški bronchų susitraukimai (spazmai). Susitraukus bronchams oras nebegali laisvai jais praeiti ir žmogus jaučia dusulį.
Kokia ligos eiga būdinga astmai?
Ligai būdinga priepuolinė eiga, kai būklė dažniausiai pablogėja naktimis arba ankstyvais rytais. Tarp priepuolių pacientas paprastai jaučiasi gerai. Vis dėlto jam gali sutrikti miegas, atsirasti įvairių baimių ir nerimo pojūčių, nes baisu ir vėl sulaukti priepuolio, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Astmos priepuolį išprovokuoja alerginiai arba nealerginiai dirgikliai. Taigi astmos priepuolis gali atsirasti ne tik dėl įkvepiamųjų alergenų ar tam tikro suvalgyto maisto, bet ir dėl tokių veiksnių kaip staigus oro temperatūros pasikeitimas, šaltas oras, stiprus kvapas, fizinis krūvis, nervinė įtampa ir t.t.
Esant ligos paūmėjimui, kuris gali tęstis ir kelias dienas, ir kelias savaites, pacientas jaučia progresuojantį dusulį. Kuo ilgiau organizmui trūksta deguonies, tuo labiau pažeidžiamos įvairios organų sistemos. Vieniems pacientams astma pasireiškia epizodais, o kitiems pacientams būdingas nuolatinis bronchų uždegimas. Vadinasi, kiekvieną kartą ši liga turi vis kitą veidą ir kiekvienam pacientui astma pasireiškia labai individualiai. Dėl to ir gydymas turi būti individualus, kad astma būtų kontroliuojama kuo sėkmingiau.
Kaip gydoma astma?
Astmos gydymo metodai remiasi keliais pagrindiniais tikslais. Gydymu siekiama, kad liga būtų kuo geriau valdoma visą parą. Taip pat svarbu stengtis, kad būtų suvartojamos minimalios vaistinių preparatų dozės. Gydymu siekiama, kad pacientas nejaustų jokio kasdienės veiklos ribojimo, o jo plaučių funkcija kuo labiau atitiktų normalią veiklą. Taip pat svarbu stengtis išvengti astmos priepuolių ir bendros paciento būklės blogėjimo. Gydymas turėtų būti individualus. Be to, jį reikėtų reguliariai peržiūrėti, nes astmos eiga gali kisti. Pacientui gali būti skiriama:
- Vaistų, kontroliuojančių priepuolius;
- Vaistų, apsaugančių nuo priepuolių;
- Vaistų, kontroliuojančių bendrą paciento būklę;
- Kombinuotų vaistinių preparatų;
- Vaistų, skirtų gydyti sunkią ir gydymui atsparią astmą;
- Kitų vaistų.
Jei vaistai parenkami individualiai, atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir paciento gyvenimo būdą ir jei pacientas laikosi gydymo režimo, astmą paprastai galima sėkmingai kontroliuoti, o astma sergantis pacientas gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Viena didžiausių problemų šiandien yra itin sunki ir gydymui nepasiduodanti astma. Manoma, kad tokia astmos forma serga apie 10 proc. su šia liga susiduriančių pacientų. Eozinofilinės astmos gydyme neseniai padarytas labai svarbus proveržis – sukurti vaistai, galintys padėti kontroliuoti eozinofilinį uždegimą kvėpavimo takuose. Vartojant šiuos vaistus slopinamas interleukino-5 signalinis kelias ir tokiu būdu veiksmingai slopinamas uždegimas, retinami ligos paūmėjimai. Biologinė terapija ne tik padeda pasiekti geresnę simptomų kontrolę, bet ir sumažina geriamųjų gliukokortikoidų dozes. Kai kuriais atvejais geriamųjų gliukokortikoidų pavyksta iš viso atsisakyti, o tai, savo ruožtu, sumažina dėl jų atsirandančių nepageidaujamų poveikių pasireiškimo tikimybę. Manoma, kad biologinė terapija yra saugus ir efektyvus būdas, padedantis kovoti su sunkia ir gydymui atsparia eozinofiline astma, dėl kurios pacientų gyvenimo kokybė būna labai prasta. Taigi biologinė terapija yra nauja viltis sunkios astmos gydyme, kuri gali padėti tiems pacientams, kurie jau buvo pamiršę, koks jausmas važiuoti dviračiu ar plaukioti baseine.
|
Vaikų kosulys – vienas dažniausių skundų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytojus. Pristatome 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį. Plačiau: 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį |
Lithuanian