Apendicitu vadinamas kirmėlinės ataugos/apendikso uždegimas. Kirmėlinė atauga yra maždaug 8-9 cm ilgio aklosios žarnos (tai storosios žarnos pradžioje esanti žarnos atkarpa) atauga, kurios tiksli funkcija nėra aiški, tačiau manoma, kad kirmėlinės ataugos sienelėje esantys limfiniai mazgai padeda kovoti su infekcija. Apendicitas yra ūmi būklė, reikalaujanti skubaus gydymo pašalinant šią ataugą, nes be skubios pagalbos kirmėlinė atauga pratrūksta, paskleisdama nuodingas medžiagas į pilvo ertmę. Pilvo ertmė įprastai yra sterili, todėl kirmėlinės ataugos turinys sukelia pilvaplėvės uždegimą – peritonitą, o šis gali būti mirtinas skubiai neskyrus antibiotikų ir pilvo ertmės neišvalius.
Apendicito priežastis ne visada būna aiški, tačiau šis uždegimas atsiranda, kai kirmėlinės ataugos dugnas užpildomas maisto liekanomis, gleivėmis ar parazitais ir dėl to ima tinti, nutrūksta jos kraujotaka, kas paskatina dar spartesnį tinimą. Kartais ši būklė atsiranda dėl obstrukcijos (kai maisto likučiai ir kietos išmatos užblokuoja kirmėlinės ataugos angą) arba infekcijos (sukelia virškinamojo trakto virusinės infekcijos arba kiti uždegimo tipai). Kirmėlinė atauga gali plyši praėjus nuo 48 iki 72 valandų po pirmųjų simptomų.
Daugelis apendicito atvejų užfiksuoti 10-30 metų amžiaus asmenims. Riziką didina ir apendicito, cistinės fibrozės atvejų pasireiškimas šeimoje.
Lithuanian