Askaridozė – parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės askaridės (Ascaris lumbricoides). Šių kirmėlių ilgis siekia 20-30cm. Askaridozė – viena dažniausių parazitinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Askaridės priklauso geohelmintams – apvaliosioms kirmėlėms, kurių viena iš vystymosi fazių vyksta dirvožemyje. Į dirvožemį jos patenka su sergančio žmogaus išmatomis. Tuomet joms reikia kelių savaičių tam, kad subręstų. Tik subrendusiomis askaridėmis galima apsikrėsti. Dažniausiai apsikrečiama valgant neplautus vaisius, uogas, daržoves, jei jie buvo laistyti srutomis užterštu vandeniu. Taip pat galima apsikrėsti geriant srutomis užteršta vandenį, arba per nešvarias rankas, jei jos buvo suteptos apkrėstu dirvožemiu. Taigi askaridės patenka į organizmą per virškinamąjį traktą. Parazituodamos žarnyne kirmėlių patelės padeda apie 200000 kiaušinių per dieną. Šie pašalinami iš organizmo su išmatomis. Dirvožemyje kiaušiniai gali išlikti gyvybingi ištisus metus.
Askaridės (Askaridozė)
Askaridės (Askaridozė). Simptomai
Askaridozės simptomai priklauso nuo ligos periodo. Migracijos periodu (jis prasideda 7-15 dieną po apsikrėtimo) gali pasireikšti: bendras silpnumas, nedidelis karščiavimas, kosulys, dusulys, skrepliavimas, gali būti bronchitas ar plaučių uždegimas, alerginės reakcijos, pvz.: odos bėrimas, niežulys. Žarnyno fazės metu galimi tokie simptomai: pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali pasireikšti apetito stoka, griežimas dantimis, nervingumas, galvos skausmai. Žarnyno fazės metu gali nebūti jokių simptomų arba simptomai gali būti labai neryškūs. Tačiau didelės askaridžių invazijos metu žmogaus sveikatai kyla rimtas pavojus: gali pasireikšti žarnų nepraeinamumas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas), traukuliai.
Askaridės (Askaridozė). Ligos eiga
Askaridozės inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 7-15 dienų. Ligos eiga skirstoma į du periodus: lervų migracijos fazę ir žarnyno askaridozės fazę. Migracijos fazė trunka nuo askaridžių kiaušinių patekimo į organizmą iki jų galutinio subrendimo antrą kartą patekus į plonąjį žarnyną, kur askaridės lieka parazituoti. Kai tik askaridžių kiaušiniai patenka į organizmą, jų apvalkalas ištirpsta, tada judrios lervos pereina žarnos sienelę. Tokios lervos su krauju migruoja į plaučius. Pasireiškia kosulys, bronchitas ar kiti plaučių pažeidimo požymiai. Žmogus kosėdamas atryja lervas iš plaučių ir jos vėl patenka į virškinamąjį traktą. Pasiekusios plonąjį žarnyną jos galutinai baigia bręsti ir pradeda dėti kiaušinėlius. Kartais migruodamos askaridžių lervos patenka ne tik į plaučius, bet ir į kepenis, inkstus, širdį ar net smegenis. Čia jos gali žūti arba suformuoti granuliomas – ribotus uždegiminius židinukus. Žmogaus žarnyne askaridės gali parazituoti iki 1-1.5 metų.
Askaridės (Askaridozė). Diagnostika
Paprastai askaridozė diagnozuojama ištyrus išmatas ir radus jose askaridžių kiaušinėlių. Kartais sergantis žmogus pamato savo išmatose savaime pasišalinusią pačią kirmėlę. Tiesa, tai gali paveikti ligonį psichologiškai. Kartais išmatų tyrimas būna neinformatyvus ir neįrodo ligos, net jei ji yra. Taip gali būti, jei kirmėlės nededa kiaušinių, t.y., jei yra dar labai jaunos, jei yra pernelyg senos, arba jei visos patelės yra žuvusios, ir likę tik patinai.
Lervų migracijos periodu askaridozę galima diagnozuoti įvairiais tyrimais: kraujo tyrimu (bus eozinofilų ir leukocitų padaugėjimas), krūtinės ląstos rentgenograma (matysis smulkūs židinukai plaučiuose), kraujo serumo tyrimu (bus randamas imunoglobulino IgE padaugėjimas).
Askaridės (Askaridozė). Gydymas
Diagnozavus askaridozę gydytojas skiria antiparazitinių vaistų. Paprastai skiriamas trumpas vaisto kursas arba vienkartinė dozė. Retais atvejais kirminas šalinamas endoskopiniu būdu (įvedus tam tikrą prietaisą endoskopą per išeinamąją angą). Po dviejų savaičių kartojami tyrimai. Vėl radus kiaušinėlių išmatose, skiriamas pakartotinis gydymas. Profilaktikos tikslais reikėtų skirti antiparazitinių vaistų visiems žmonėms, gyvenantiems kartu su ligoniu.
Askaridės (Askaridozė). Profilaktika
Svarbiausi veiksmai askaridozės profilaktikoje turėtų būti dažnas rankų plovimas, ypač grįžus iš lauko po žemės darbų, bei vaisių, daržovių ir uogų plovimas tekančiu vandeniu. Svarbu saugoti geriamą vandenį, laistymo vandenį bei dirvožemį nuo užteršimo išmatomis ar srutomis. Askaridozės profilaktikoje svarbu sanitarijos gerinimas, ankstyvas asmens higienos ugdymas, visuomenės švietimas.
Kita informacija
Askaridoze pasaulyje yra apsikrėtę apie 1,4 milijardo žmonių. Afrikoje paplitimas siekia iki 27 % žmonių.