Aterosklerozė

Klinikiniai simptomai išryškėja vėliau nei atsiranda aterosklerotinių kraujagyslių pažeidimų.

Kraujagyslėms storėjant ir standėjant pamažu pradeda ryškėti išemijos simptomai. Ši liga pažeidžia smegenų, periferines ir vainikines širdies, vidaus organų kraujagysles.

Širdies kraujagyslių pažeidimo atveju gali prasidėti krūtinės skausmai, dusulys fizinio krūvio metu.

Esant periferinių kraujagyslių pažeidimui dažniausiai pakenkiamos aortos, klubo, šlaunų, pakinklinės arterijos. Toks pakenkimas gali sukelti protarpinį šlubavimą, kai einant ar patiriant kitokį fizinį krūvį pradeda labai skaudėti koją, žmogus priverstas sustoti, pailsėti, ir tik praėjus skausmui gali toliau tęsti savo veiksmus.

Aterosklerotinei plokštelei įtrūkus susidaro trombas, kuris gali užkimšti kraujagysles. Taip sukeliami audinių infarktai, insultai. Šis trombas gali atitrūkti ir nukeliauti į kitas smulkesnes kraujagysles ir ten taip pat sukelti audinių infarktus, insultus.

Rūkymas, stresas ir kiti rizikos veiksniai pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį, taip leisdami susidaryti aterosklerozinei plokštelei. Šio pažeisto sluoksnio ląstelės pradeda gaminti medžiagas, kurios pažeistose kraujagyslėse skatina raumenų ląstelių proliferaciją, riebalų kaupimąsi sienelėje ir jungiamojo audinio vešėjimą. Taip pamažu susidaro aterosklerozinė plokštelė.

Ji palaipsniui didėja, taip vis mažindama kraujagyslės spindį. Kai arterijos spindis susiaurėja 50 % ir daugiau, organas per mažai aprūpinamas krauju. 50–75 % užsikimšimas laikomas vidutiniu, o 75 % ir daugiau – stipriu užsikimšimu, kuris sutrikdo kraujo tėkmę.

Aterosklerozinė plokštelė vadinama stabilia. Jei plokštelė įtrūksta (virsta nestabilia), toje vietoje susidaro trombas, kuris gali visiškai okliuzuoti kraujagyslės spindį arba atplyšti ir nukeliauti į kitų organų kraujagysles ir jas visiškai užkimšti. Tokiu atveju kraujas nebeprateka kraujagysle ir trombas, priklausomai nuo kraujagyslės aprūpinamos zonos, dydžio ir kitų faktorių, sukelia audinių infarktus, kurie gali baigtis net mirtimi.

Dažniausiai liga diagnozuojama jau įsisenėjusi, esant ryškiems audinių išemijos simptomams.

Dažniausiai taikomi diagnostikos metodai

• Angiografija. Tai invazinis rentgenografinis tyrimas, panaudojant kontrastines medžiagas, kurios suleidžiamos į tiriamas kraujagysles. Šiuo tyrimu nustatomas kraujagyslių spindis.
• Ultragarsiniai intravaskuliniai tyrimai. Jais nustatomi arterijos sienelės pokyčiai, sluoksnių storio matmenys, užsikimšimo laipsnis
• Ultragarsinis doplerio tyrimas. Juo nustatomi periferinių kraujagyslių sienelės pakitimai.
• Magnetinio rezonanso tyrimas. Juo nustatomas arterijų sienelės storis, vertinami periferinių kraujagyslių pažeidimai.

Pacientui taikomas gydymas vaistais, kurie:

• slopina vidinio arterijos sluoksnio funkcijas,
• mažina raumeninių ląstelių proliferaciją,
• koreguoja hiperlipidemiją,
• išplečia kraujagysles.
   

Įsisenėjus aterosklerozei gydomi išemijos sukelti sindromai, šalinami rizikos veiksniai.

Vengti visų galimų rizikos veiksnių: nerūkyti, sveikai maitintis, keisti gyvenseną taip, kad būtų patiriama kuo mažiau streso, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir t. t.