Padidėjęs kraujo spaudimas kaip liga yra nustatomas, jei jis yra padidėjęs ilgą laiką.
Arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę:
– Pirminė – jos priežastis nėra žinoma. Jos vystymuisi turi įtakos genetiniai ir aplinkos veiksniai.
– Antrinė – tai būklė, kai kraujospūdis padidėja dėl kitos pirminės priežasties. Tai sudaro apie 5–10 % padidėjusio kraujo spaudimo atvejų. Ligos, sukeliančios antrinę arterinę hipertenziją:
- Inkstų parenchimos ligos (glomerulonefritas, diabetinė nefropatija, lėtinis pielonefritas, analgetikų sukelta nefropatija, suaugusių policistinė inkstų liga)
- Inkstų arterijos susiaurėjimas (stenozė).
- Pirminis hiperaldosteronizmas (tai padidėjusi hormono aldosterono sekrecija antinksčiuose)
- Feochromacitoma (katecholaminus išskiriantis antinksčių šerdies navikas)
- Aortos koarktacija – tai įgimtas aortos susiaurėjimas.
- Kušingo sindromas – pasireiškia, kai yra gliukokortikoidų perteklius organizme.
- Tirotoksikozė
Hipertenziją gali sukelti ir tam tikri vaistai: geriamosios kontraceptinės tabletės, steroidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, imunosupresantai, simpatomimetikai, anaboliniai steroidai, eritropoetinas, monoaminooksidazės inhibitoriai.
Taip pat įtakos padidėjusiam kraujo spaudimui turi keletas gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip: padidėjusi kūno masė (nutukimas), didelis druskos vartojimas, alkoholio vartojimas, kofeino, kokaino, amfetamino vartojimas.