Ausies svetimkūniai – tai įvairūs smulkūs gyvi ir negyvi daiktai, patekę į ausies išorinę klausomąją landą.
Negyvi objektai ausyje atsiduria pačiam žmogui juos ten įstumiant. Toks elgesys ypač būdingas vaikams nuo 9 mėnesių iki 8 metų.
Dažniausiai svetimkūniais tampa žirneliai, pupos, vatos gabalėliai, popieriaus rutuliukai, trintuko gabaliukai, maistas, smulkios žaislų detalės. Vaikai žaidžia, smalsauja ir neretai net pamiršta, jog į ausį kažką įsidėjo. Tėvai apie tai sužino tik gydytojo kabinete, po to, kai kreipiasi dėl nemalonių simptomų, kuriuos sukelia ausyje įstrigę daiktai.
Tuo tarpu įvairūs gyviai į ausį patenka patys. Jie gali įskristi, įšliaužti, įropoti. Tai dažniausiai įvyksta būnant lauke, stovyklaujant ir miegant ant žemės, važiuojant dviračiu, tačiau ne taip retai pasitaiko atvejų, kai ausies svetimkūniu tampa namų tarakonai.
Gyviai ropodami ausyje gali sukelti skausmą, jų judėjimas labai gerai girdimas, kartais toks garsus, kad „plyšta galva“, o į ausį patekę tarakonai savo ūseliais gali liesti būgnelį. Žmogų ištinka panika, ūžia ir spengia ausyje.
Neverta tikėtis, kad vabzdys ar vabalas iššliauš pats, jis taip pat blaškosi ir neranda kelio atgal. Tokiu atveju reikėtų ne bandyti gyvūnėlį iškrapštyti, bet įpilti į ausį vandens, kad šis nuskęstų ir bent jau nejudėtų. Tuomet kuo skubiau kreiptis į LOR (ausų, nosies, gerklės gydytojas).
Lithuanian