Balanopostitas (Apyvarpės uždegimas)

Sergant paprastuoju balanopostitu pakitimų atsiranda ant varpos galvutės arba apyvarpės.

Požymiai:

- apyvarpės oda ir varpos galvutė parausta, patinsta, atsiranda išskyrų;
- kartais gali susiformuoti didesnių ar mažesnių žaizdelių;
- šlapinantis, jaučiamas nemalonus jausmas, deginimas ar perštėjimas;
- apyvarpė gali tapti nepaslanki. 

Sergant grybelių sukeltu balanopostitu paprastai Candida genties ant paraudusios vietos atsiranda baltų dėmelių.

Dažniausiai balanopostitu susergama nesilaikant higienos, tinkamai neapiplaunant varpos. Po apyvarpe pradeda kauptis smegma (varškės konsistencijos masė, sudaryta iš riebalų liaukų išskyrų, nusilupusio epitelio, šlapimo, lytinių liaukų sekreto, spermos ir t. t.). Ji po kurio laiko tampa puikia terpe mikroorganizmams daugintis.

Pasidauginę mikroorganizmai sukelia apyvarpės ir varpos galvutės uždegimą.

Būdingi požymiai:

- paraudimas;
- patinimas;
- sunkiau šlapinamasi (šlapinantis jaučiamas skausmo, deginimo ar perštėjimo pojūtis).

Ilgainiui gali susiaurėti apyvarpė (fimozė), ją pasidaro sunku atsmaukti, galimos šlapinimosi problemos.

Ne iki galo išgydyta liga, gali tapti lėtine. Tuomet pažeista oda pasidaro lygi, blizganti, sustorėjusi ir praradusi elastingumą.

Ligos gydymas paprastai būna sėkmingas. Sunkiomis ligos formomis serga tie, kurių imunitetas yra nusilpęs (jiems dažniausiai balonopostitą sukelia grybeliai). Tokiais atvejais infekcija gali išplisti po visą organizmą.

Balanopostitą gydytojas gali diagnozuoti, kai nuodugniai apžiūri paciento varpą. Ją atsmaukus, geriau įvertinami pakitimai. Apžiūros metu, jei pacientas iš tiesų negaluoja, randama paraudusi ir patinusi apyvarpė bei varpos galvutė, būdingi išopėjimai.

Siekiant nustatyti ligos sukėlėją, gydytojas gali paimti pažeistos varpos vietos tepinėlį. Šis siunčiamas į mikrobiologijos laboratoriją, kur nustatomi balanopostitą sukėlę mikroorganizmai.

Taip pat medikas gali paskirti biopsiją, jei kyla įtarimas (neefektyvaus gydymo atveju), kad tai gali būti piktybinis susirgimas (vėžys). Biopsijos metu paimtas mėginys siunčiamas gydytojui patologui, kuris apžiūrėjęs mėginį nurodo, ar tai piktybinis susirgimas, ar ne.

Pagrindinis balanopostito gydymo tikslas – pašalinti ligos sukėlėją (bakterijas, grybelius ar kitus mikroorganizmus).

Varpos galvutę ir apyvarpę rekomenduojama plauti vandeniu, švelniu muilu. Priklausomai nuo sukėlėjo, gali būti skiriami antibiotikai ir antigrybeliniai preparatai (vietiškai arba sistemiškai). Šios ligos gydymą reikia vertinti labai rimtai. Jis turi būti parinktas toks, kad liga būtų kuo greičiau išgydyta, kitu atveju ji gali tapti lėtine.

Kai kuriais atvejais balanopostitui išgydyti atliekama cirkumcizija (susiaurėjusios apyvarpės chirurginis pašalinimas).

Pagrindinė profilaktikos priemonė – tinkama varpos galvutės higiena. Prausiantis, svarbu apiplauti varpos galvutę atsmaukus apyvarpę.

Cirkumcizijos operacija gali būti atliekama, kai balanopostitas pasikartoja. Sergant šia liga, reiktų vengti lytinių santykių tam, kad nebūtų užkrėstas lytinis partneris.

Ligos paplitimas: po Japonijoje atlikų tyrimų paaiškėjo, kad apie 1,5 % neapipjaustytų vyrų serga balanopostitu.