Bechterevo liga

Ankstyvi ankilozinio spondilito požymiai: nugaros arba klubų skausmas ir sustingimas, kuris dažniausiai pasireiškia rytais arba po ilgesnio ramybės bei neaktyvumo periodo.
Šie simptomai pradžioje gali būti labai neryškūs ir nepastebimi, juntami tik epizodiškai.

Taip pat sumažėja stuburo judrumas, sunku lankstytis, suktis į šoną.

Vėliau gali pradėti skaudėti ir kitus sąnarius – čiurnų, rankų, kelių, jie patinsta. Ilgainiui stuburas praranda fiziologinius išlinkimus ir tampa tiesus tarsi lazda.

Šią ligą gali lydėti ir kitų organizmo sistemų pakitimai.

Akių ligos, tokios kaip iridociklitas – krumplyno ir rainelės uždegimas ar iritas – rainelės uždegimas.

Taip pat būdingos širdies, inkstų, plaučių ligos.

Ligos eiga yra lėtinė, pradžia dažnai nepastebima, ilgai progresuojanti. Pirmieji požymiai pasireiškia jauno amžiaus suaugusiems.

Ligos pradžioje pažeidžiamos apatinės stuburo dalys: kryžkaulio, juosmeninė, vėliau pažeidimas kyla aukštyn.

Ankstyvose stadijose kamuoja tik epizodinis, rytinis sustingimas, nežymus skausmas strėnose, sėdmenyse, vėliau skausmai progresuoja iki smarkių, dažnų, vystosi stuburo nejudrumas ir sustingimas.

Netaikant gydymo, gali greičiau išsivystyti įvairios komplikacijos.

Širdies sutrikimai. Liga lemia aortos (didžiausios organizmo kraujagyslės) pažeidimus. Dėl uždegimo aorta padidėja, kaip ir jos lankas, esantis širdyje, dėl to gali kilti širdies funkcijos sutrikimų.

Akių pažeidimai. Uždegimas gali sukelti akių skausmą, regėjimo pablogėjimą, vaizdo liejimąsi.

Kvėpavimo sutrikimai. Spondilitas gali pažeisti šonkaulius, kurie svarbūs kvėpavimui.

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa. Spondilito požymiai – rytiniai nugaros, strėnų skausmai, sustingimas, riboti stuburo judesiai.

Laboratoriniais tyrimais. Bendrame kraujo tyrime aptinkamas ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) padidėjimas, kuris rodo uždegiminį procesą. Taip pat sergančiųjų kraujyje randamas tam tikras šiai ligai būdingas antigenas (HLA B27).

Rentgeno tyrimu. Jis informatyvus tik vėlesnėse ligos stadijose, pradžioje pakenkimų gali nerodyti. Ligai progresavus, rentgeno nuotraukoje matomas suaugęs (tarsi lazda), vientisas stuburas.

Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimais.

Ankilozinis spondilitas nėra išgydomas, jis laikui bėgant tik progresuoja. Tačiau galima taikyti gydymą ligai palengvinti ir komplikacijoms atitolinti ar jų išvengti.

Galimi įvairūs gydymo metodai.

Vaistai. Medikamentus skiria gydytojas reumatologas. Paprastai taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo jam ir skausmams mažinti.

Taip pat skiriami vaistai padidėjusiam raumenų įtempimui slopinti.

Kai uždegimas didelis, gali būti vartojami gliukokortikoidai.

Jei liga greitai progresuoja, yra labai aktyvi ir dažnai ūmėjanti, gali būti skiriami imunosupresiniai vaistai, slopinantys imuninės sistemos aktyvumą.

Fizioterapinės procedūros. Tai įvairūs masažai, šildymo procedūros (atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką).

Fiziniai pratimai. Pratimus individualiai kiekvienam sergančiajam paskiria gydytojas kineziterapeutas. Atliekant pratimus mankštinami raumenys, mažinamas stuburo sustingimas ir nejudrumas. Jie neleidžia vystytis stuburo iškrypimams ir visiškam nejudrumui.

Nėra profilaktinių priemonių, padedančių nesusirgti ankiloziniu spondilitu. Galimos tik profilaktinės priemonės siekiant sulėtinti ligos progresavimą ir nutolinti ar išvengti komplikacijų.

Profilaktinės priemonės:

- taisyklinga, subalansuota, adekvati ir vitaminais papildyta mityba;
- kasdienė mankšta, gydytojo paskirtų pratimų atlikimas;
- taisyklinga sėdėsena, nesikūprinimas;
- moterims nepatartina nešioti aukštakulnių batelių;
- miegoti reikėtų ant kieto pagrindo ir naudoti mažą pagalvėlę galvai;
- nepatartina rūkyti, nes liga gali pažeisti plaučius, o rūkymas juos dar labiau sugadinti.