Blefaritas – tai akies voko uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis voko kraštą prie pat blakstienų augimo linijos. Blefaritas pasireiškia voko paraudimu, niežuliu, patinimu.
Dažniausiai liga pažeidžia abi akis. Šis susirgimas neretai būna lėtinis ir ilgainiui gali sukelti regėjimo problemų. Skiriami trys pagrindiniai blefarito tipai: stafilokokinis, seborėjinis ir meibominis.
Stafilokokinis blefaritas prasideda dėl stafilokokų sukeltos bakterinės infekcijos. Stafilokokai dažnai randami ant sveikų žmonių odos, tačiau kartais, dėl nežinomų priežasčių, jie sukelia lokialias infekcijas.
Seborėjinis blefaritas gali išsivystyti žmogui, sergančiam seborėjiniu dermatitu, pasireiškiančiu padidėjusiu odos riebalų išskyrimu ir pleiskanojimu.
Meibominis blefaritas atsiranda sutrikus meibomo liaukų funkcijai. Šios liaukos yra išsidėsčiusios prie pat blakstienų. Kiekviename voke, tiek apatiniame, tiek viršutiniame, yra po 25-30 šių liaukų. Jų gaminamas sekretas sutepa akies paviršių ir apsaugo jas. Šioms liaukoms užsikimšus arba joms pradėjus gaminti netinkamą sekretą, atsiranda blefaritas.
Retesniais atvejais šią ligą gali sukelti ir kitos būklės: alergijos, rožinė (rosacea), blakstienų erkutės arba utėlės, kai kurie vaistai, naudojami aknei gydyti.
Lithuanian