Bradikardija – tai nenormaliai lėta širdies veikla. Normos atveju, širdis susitraukinėja nuo 60 iki 100 kartų per minutę dažniu. Esant bradikardijai susitraukimų skaičius per minutę nesiekia 60 kartų. Kai kurie žmonės nejaučia jokių bradikardijos požymių, o kitiems ši būklė gali būti labai pavojinga. Pažymėtina, jog jaunų, ypač aktyviai sportuojančių žmonių, širdies susitraukimų dažnis neretai neviršija 60 kartų per minutę. Tokiu atveju, tai nėra laikoma nukrypimu nuo normos.
Kitais atvejais bradikardija yra laikoma sutrikimu. Žmogaus širdį sudaro keturios kameros, kurias supa raumeninė širdies siena, o skiria pertvaros. Širdyje yra dvi ypatingos vietos (sinusinis mazgas ir atrioventrikulinis mazgas) generuojančios elektrinius impulsus. O širdies raumenyse esančios specialios ląstelės yra jam laidžios ir jomis eidama impulsas priverčia skaidulas susitraukti. Susitraukimas vyksta nuosekliai, todėl kraujas, patekęs į širdį, yra iš jos išstumiamas tolyn.
Bradikardija atsiranda tuomet, kai šis elektrinis impulsas yra lėtinamas arba blokuojamas. Ją gali sukelti labai įvairios priežastys: su senėjimu susiję širdies audinio pokyčiai, su miokardo infarktu susiję širdies audinio pokyčiai, aukštas kraujospūdis, įgimtos širdies ydos ar ligos, infekcinės širdies ligos (miokarditas), komplikacija po širdies operacijos, skydliaukės hipofunkcija (hipotiroidizmas), elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, obstrukcinė miego apnėja, uždegiminės ligos (pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė), hemochromatozė (geležies kaupimasis organuose), kai kurie vaistai (ypač širdies plakimo ritmą reguliuojantys, kraujospūdį mažinantys ar antipsichotiniai vaistai).
Yra nustatyti rizikos veiksniai, didinatys bradikardijos atsiradimo tikimybę: vyresnis amžius, aukštas kraujospūdis, rūkymas, intensyvus alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų vartojimas, psichologinė įtampa ar nerimas.