Bulimija

Persivalgymai kelis kartus per dieną; priverstinis vėmimas; liguista baimė priaugti svorio; piktnaudžiavimas šlapimą varančiais bei vidurius laisvinančiais vaistais; perdėtas galvojimas apie maistą. 

Liga gali išsivystyti po kelių nepavykusių bandymų laikytis dietos arba po nervinės anoreksijos. Žmogus būna nepatenkintas savo išvaizda, kūno svoriu, nepaisant to, kad svoris normalus arba net per mažas. Teikiama per daug dėmesio maistui, atsiranda didžiulis potraukis valgyti. Per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis, kurį siekiama arba pašalinti įvairiais būdais (vėmimas, vaistai, klizmos), arba išnaudoti su maistu gautą energiją kitaip (pernelyg sportuojant, badaujant). Taigi, yra du bulimijos tipai - vienu atveju siekiama pašalinti suvartotą maistą, kitu atveju - sunaudoti su juo gautą energiją. Pirmuoju atveju, nuo vėmimo gali patinti žandai, kraujuoti akių kraujagyslės, būti pažeidžiami dantys, dantų emalis (dėl skrandžio rūgščių), dėl dažno vėmimo sutrinka druskų balansas organizme ir gali atsirasti problemų su širdimi. Be to, gali išsivystyti gastroezofaginis refliuksas. Antruoju atveju, perdėtas sportavimas yra tuomet, kai sportuojama netinkamu metu ir per daug, pavyzdžiui: iš karto pavalgius (po valgymo reikėtų palaukti bent pusvalandį), naktį, sergant ar susižeidus. Bet kokiu atveju, reikėtų kreiptis į specialistus.

Bulimiją, kaip ir kitus mitybos sutrikimus, sunku diagnozuoti dėl individo neigimo ir simptomų slėpimo. Į specialistus dažniausiai nesikreipiama, kol nepastebimos su liga susijusios komplikacijos arba rimtos psichologinės problemos. Vis dėl to, yra keletas kriterijų ligai diagnozuoti. Pirma, pasikartojantys persivalgymo priepuoliai. Persivalgymu laikomas valgymas, kai per dvi valandas suvalgomas toks kiekis maisto, kuris akivaizdžiai didesnis nei žmonės įprastai suvalgytų per tą patį laikotarpį esant panašioms sąlygoms. Antra, jausmas, kad trūksta savikontrolės per persivalgymo priepuolį arba jausmas, kad neįmanoma liautis valgius. Trečia, persivalgius griebiamasi netinkamų priemonių kompensuoti elgesį, kad nebūtų priaugta svorio, pavyzdžiui: priverstiniu vėmimu, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais bei vidurius laisvinančiais vaistais, klizmomis, badaujant ar pernelyg daug sportuojant. Ketvirta, tiek persivalgymo priepuoliai, tiek kompensacinis mechanizmai turi pasireikšti bent du kartus per savaitę tris mėnesius iš eilės. Penkta, individas yra nepatenkintas savo kūno formomis ir/arba svoriu. 

Geriausia ligą gydyti keliais būdais iš karto: sureguliuojant mitybą ir pasirūpinant psichine asmens sveikata. Norint maitintis taisyklingai ir išvengti persivalgymų, reikėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai, tarp jų nedideli užkandžiai). Tarp valgymų turėtų būti ne mažesnis nei 2,5-3 ir ne didesnis nei 4-6 valandų laiko tarpas. Maisto porcijos turėtų būti nedidelės, suvalgytos neskubant ir gerai sukramtant. Valgymo laikas turi būti nustatytas tiksliai ir jo būtina laikytis. Tačiau jis turi būti patogus pacientui ir nesikertantis su jo kasdienine veikla (gali būti sudarytas atskiras tvarkaraštis savaitgaliams). Drauge su mitybos reguliavimu turėtų būti teikiama psichologinė pagalba, kad asmuo žvelgtų į savo kūną objektyviai ir mylėtų save tokį, koks yra. Jei bulimija buvo sirgta ilgai, yra komplikacijų ir asmeniui sunku gydytis savarankiškai, gydoma specialiose įstaigose.

Sveikai maitintis ir reguliariai sportuoti, nesilaikyti pernelyg griežtų dietų, o metant svorį - konsultuotis su specialistais arba mesti svorį po truputį. Svarbu pozityvus mąstymas ir objektyvus savo išvaizdos vertinimas.