Celiulitas – tai dažna, potencialiai pavojinga bakterinė odos infekcija, pasireiškianti patinimu, odos paraudimu, deginimo ir tempimo jausmu, gali greitai išplisti.
Labiausiai pažeidžiama kojų apatinių dalių oda, nors celiulitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Liga gali paveikti tik odos paviršių, arba gilesnius audinius, išplisti į limfinius takus ar kraujagysles. Negydant plintanti infekcija greitai tampa pavojinga gyvybei.
Celiulitas atsiranda, kai viena arba daugiau bakterijų tipų patenka į odą. Pagrindiniai sukėlėjų tipai – stafilokokai ir streptokokinės bakterijos. Bakterijos patenka per pažeistą odą, pavyzdžiui, per operacijos pjūvį, įdrėskimus, durtines žaizdas, opas, grybelinių infekcijų pažeistas odos vietas, sergant dermatitu.
Taip pat žinoma, kad kai kurie vabzdžiai ir vorai įgėlimu arba įkandimu gali perduoti bakterijas. Išsausėjusi, suplonėjusi, patinusi oda, svetimkūniai odoje, kaulinio audinio infekcijos irgi yra patogūs bakterijos patekimo vartai.
Celiulito išsivystymą paskatinti gali: trauma (bet koks įsipjovimas, nudegimas, nukasymas padidina infekcijos riziką, nes per pažeistą odą bakterijoms lengviau patekti), nusilpusi organizmo apsaugos sistema (cukrinis diabetas, lėtinės leukemijos, ŽIV, lėtinė inkstų liga, kepenų, kraujotakos sutrikimai, vaistai (imunosupresantai, steroidai) silpnina apsaugines organizmo funkcijas), odos būklės (tam tikros odos ligos – dermatitas, grybelinės ligos, vėjaraupiai, tymai sukelia odos barjerinės funkcijos pažeidimus), lėtiniai kojų ir rankų patinimai (limfadenopatija, kurios metu patinusi oda gali sutrūkinėti), anksčiau persirgtas celiulitas, leidžiamų į vaistų vartojimas, nutukimas (padidina ne tik infekcijos, bet ir recidyvo (pasikartojančios ligos) epizodus).
Lithuanian