Cezario pjūvis

Pastebėjus apsunkinto gimdymo ženklus yra atliekamas Cezario pjūvis. Visgi, yra pastebėta, kad Cezario pjūvio metu ir po jo gali pasireikšti nemažai komplikacijų.

Pavojai kūdikiui:

Kūdikiams, kurie gimė atlikus Cezario pjūvį, yra didesnė tikimybė išsivystyti laikinai tachipnėjai (pagreitėjęs kvėpavimas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo problemų išsivystymo pavojus. Nors ir labai retai, tačiau pasitaiko, kad kūdikio oda yra pažeidžiama skalpeliu pjūvio metu.

Pavojai motinai:

Po Cezario pjūvio gali pasireikšti gimdos sienelės ar pilvo sienos žaizdos infekcija ir uždegimo požymiai: karščiavimas, pūliavimas ir skausmas.

Cezario pjūvio metu yra netenkama daugiau kraujo, nei natūralaus gimdymo metu. Visgi, kraujo perpylimas retai reikalingas.

Svarbu įsidėmėti, kad Cezario pjūvio metu yra naudojami įvairūs anestetikai, todėl galimos jų sukeltos reakcijos (pavyzdžiui, galvos skausmas).

Po Cezario pjūvio yra kiek didesnis pavojus susidaryti kraujo krešuliams venose, kurie gali nukeliauti iki plaučių ir sukelti rimtų komplikacijų. Kad to būtų išvengta, svarbu po operacijos anksti pradėti judėti ir vaikščioti.

Nors ir labai retai, gali pasitaikyti gretimų organų pažeidimai: pavyzdžiui, šlapimo pūslė gali būti pažeista.

Po Cezario pjūvio padidėja komplikacijų rizika kitų nėštumų metu. Gali pasireikšti kraujavimas, bėdos su placenta, didesnė gimdos plyšimo tikimybė.

Prieš Cezario pjūvio operaciją moteriai yra statomas kateteris, leidžiamos infuzijos skysčių kiekiui organizme palaikyti bei įvairūs vaistai. Atliekama epidurinė arba spinalinė nejautra, kad būtų nuskausmintas pacientės pilvas ir kojos. Bendroji greitos eigos nejautra, kurios metu moteris per operaciją miega, atliekama retais itin skubiais atvejais.

Kai anestetikai pradeda veikti, chirurgas daro pjūvį. Dažniausiai pjūvis daromas pilvo apačioje, horizontaliai, kiek aukščiau gaktos plaukų augimo linijos. Kartais pjūvis atliekamas vertikaliai, nuo bambos link gaktos srities. Atlikus pjūvį chirurgas ištraukia kūdikį, tada pašalina placentą ir užsiuva pjūvį.

Procedūros metu anesteziologas stebi motinos svarbias gyvybines funkcijas: pulso dažnį, kraujo spaudimą, kvėpavimą, deguonies koncentraciją kraujyje. Taip pat nuolat stebima ir vaisiaus būklė, jo širdies darbas.

Kaip ir po kiekvienos operacijos, po Cezario pjūvio reikia laiko atsigauti. Dauguma moterų iš ligoninės namo išleidžiamos maždaug po 5 dienų ar savaitės, tačiau visiškai pasveikstama maždaug tik po mėnesio. Po natūralaus gimdymo moteris paprastai atsigauna ir keliauja namo daug greičiau (po dienos ar dviejų). Taip pat greičiau grįžta ir į normalų gyvenimo ritmą.

Prieš paliekant ligoninę, pacientei paaiškinama, kaip savimi pasirūpinti ir kaip elgtis. Kol pjūvis sugis, moteris privalo nepervargti, vengti kelti sunkesnį svorį, didelio fizinio aktyvumo, nepervargti atliekant namų ūkio darbus.

Po operacijos jaučiamas skausmas apatinėje pilvo srityje, todėl kelias savaites gali prireikti nuskausminančių vaistų. Taip pat kelias savaites po operacijos gali pasireikšti kraujavimas iš makšties. Tokiu atveju patariama nenaudoti tamponų, verčiau rinktis higieninius įklotus.

Jei perrišant žaizdą pasireiškia infekcijos ženklai, tokie kaip karščiavimas, paraudimas ar pūliai žaizdoje, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Iš anksto numatyti, ar prireiks cezario pjūvio, labai sunku. Geriausia, kai nėštumas būna planuotas ir prieš pastodama moteris išsprendžia kaip įmanoma daugiau sveikatos problemų. Taip pat ir nėštumo metu moteris privalo nuolat lankytis pas gydytoją, stebėti nėštumo eigą, kad būtų išvengtos arba iš anksto numatytos galimos komplikacijos.