Cholera

 Dauguma užsikrėtusių cholera nepajaučia jokių simptomų, tačiau dar 14 dienų po užsikrėtimo jie gali išskirti sukėlėjus ir jais užteršti vandenį bei maistą. Tik vienam iš 10 užsikrėtusių pasireiškia tipiški choleros simptomai, tokie kaip:

• Pykinimas.
• Bendra bloga savijauta, silpnumas.
• Vėmimas.
• Viduriavimas. Pradžioje išmatos dar būna košės pavidalo, paskui suskystėja ir primena ryžių nuovirą, būna vandeningos.
• Išmatos turi būdingą, nemalonų žuvies kvapą.
• Dėl didelio skysčių netekimo ligonį kamuoja troškulys.
• Sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis, padidėja jo koncentracija (šlapimas tampa tamsiai geltonas, aštraus kvapo).
• Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos audiniuose ir blogo deguonies aprūpinimo yra dirginamas kvėpavimo centras smegenyse ir žmogui pasireiškia padažnėjęs kvėpavimas - tachipnėja (iki 40 k/min.)

Esant labai sunkiai eigai:

• Paaštrėja veido bruožai, pajuosta paakiai, akys atrodo tarsi įkritusios.
• Oda dėl dehidratacijos tampa neelastinga bei sausa, rankos tampa susiraukšlėjusios („skalbėjos rankos“)
• Mažėja kraujospūdis, trinka širdies veikla – vystosi širdies nepakankamumas.
• Sutrinka sąmonė, gali prasidėti traukuliai (dėl elektrolitų disbalanso), sumažėja kūno temperatūra, galūnės būna melsvos ir šaltos.
• Sunkiausios eigos metu iš organizmo per 10-12 h gali pasišalinti iki 12 % kūno masės skysčių.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo yra neilgas - ~2-3 dienos (tačiau gali būti nuo kelių valandų iki 5dienų). Bakterija plonojoje žarnoje gamina toksiną, kuris paveikia žarnos ląsteles enterocitus ir sutrinka elektrolitų bei vandens pernaša. Vanduo iš organizmo plūsta į žarnos spindį ir dėl to pasireiškia gausus viduriavimas.  Tinkamai negydant (t. y. neatstatant skysčių ir elektrolitų balanso) pradeda trikti įvairių organų veikla ir ligonis gali numirti.

 Bendrajame kraujo tyrime yra nustatoma: acidozė (kraujo parūgštėjimas dėl skysčių netekimo), kalio/natrio/chloro jonų/gliukozės koncentracijų sumažėjimas, gali šiek tiek padidėti baltųjų kraujo kūnelių, neutrofilų, kiekis.

Pagrindinis šios ligos gydymas yra tinkamas skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sureguliavimas. Jeigu pacientas nevemia – skiriami geriamieji atstatomieji tirpalai, jeigu vemia – lašinamos lašelinės į veną. Esant sunkiai ligos eigai, lašelinė lašinama per du kateterius periferinėse venose. Ligos eigai sutrumpinti skiriama antibiotikų.

Nuo choleros infekcijos galima specifinė profilaktika – vakcina, kuria yra rekomenduoja pasiskiepyti tik vykstantiems į didelio sergamumo šalis (Afrika, Azija, kiek mažiau – Vidurio ir Pietų Amerika).

 Tačiau vakcina veiksminga tik 6 mėnesius ir neapsaugo 100 % (pagal ULAC, vakcinos veiksmingumas 85-90 %), todėl reikėtų imtis ir nespecifinių profilaktikos priemonių:

• Vykstant į didelės rizikos šalis reikėtų naudoti gėrimui tik virintą vandenį.
• Tinkamai ruošti maistą.
• Dažnai plauti rankas su muilu ir dezinfekuotis dezinfekcine priemone.
• Nevartoti žalio jūros maisto.
• Nevartoti ledo gabaliukų, kurie užšaldyti iš nešvaraus vandens.