Tai būklė, kuomet dažniau nei įprastai tuštinamasi skystos konsistencijos vandeningomis išmatomis, kurių kiekis yra daugiau nei 250 g per parą.
Diarėja klasifikuojama į osmosinę, sekrecinę ir eksudacinę. Osmosinė – kai skysčiai iš organizmo gausiai patenka į žarnas, pavyzdžiui vartojant cukraus pakaitalus (sorbitolį), kurie žarnyne neabsorbuojami ir iš organizmo į žarnų spindį sutraukia skysčius. Sekrecinė diarėja prasideda, kai žarnų ląstelės ima praleisti vandenį į spindį dėl infekcijos, vaistų ar virškinamojo trakto patologijų. Eksudacinis viduriavimas pasireiškia kraujingomis ar pūlingomis išmatomis (tai būdinga sergant sunkiomis infekcijomis arba uždegiminėmis žarnyno ligomis – Krono liga arba opiniu kolitu).
Kai storasis arba plonasis žarnynas sudirginami, žmogus ima viduriuoti. Šį procesą organizme gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, infekcija, cheminiai toksinai, uždegimas, stresas ir nerimas. Storasis žarnynas į sudirginimą sureaguoja šiais būdais: išmatose padaugėja vandens ir gleivių, sumažėja vandens reabsorbcija iš žarnų turinio į kraują ir padažnėja turinio šalinimas iš organizmo. Trumpiau tariant, viduriuoti imama, kai skysčiai, kuriuos išgeriame, arba kurie pasigamina žarnose, nėra tinkamai absorbuojami.
Pagrindinės būklės, sukeliančios viduriavimą, yra infekcija, onkologinės žarnyno ligos, uždegimas, pilvo trauma, žarnų nepraeinamumas ir tam tikrų vaistų (antibiotikų, vidurius laisvinančių) vartojimas. Dažniausia diarėjos priežastis – virusinė žarnyno infekcija – gastroenteritas. Uždegiminės žarnų ligos (Krono liga arba opinis kolitas) taip pat neretai sukelia viduriavimą.
Virškinamojo trakto problemos, t.y. apendicitas, bakterinė ar virusinė žarnyno infekcija, žarnyno operacijos, divertikulitai, alergijos, uždegiminės gastrointestinalinio trakto ligos, dirgliosios žarnos sindromas, pankreatitas yra pagrindinės priežastys, tačiau viduriavimą sukelia ir apsinuodijimas alkoholiu, antibiotikai, spindulinė terapija bei metabolinės ligos (diabetas, hipertirozė).
Lithuanian