Diastema – tai terminas, skirtas pavadinti tarpą tarp dantų, dažniausiai taip apibūdinamas tarpas, esantis tarp viršutinių vidurinių kandžių. Dažniausiai žmogus turi tik vieną diastemą, tačiau kai kuriais atvejais nemaži tarpai randami tarp daugumos arba visų dantų. Kai kurie asmenys savo diastemą, ypač esančią tarp priekinių viršutinių dantų, laiko išskirtinumu, tačiau kiti neretai drovisi šio bruožo. Nustatytos kelios priežastys, nulemiančios diastemų atsiradimą. Esant dideliam žandikauliui ir smulkiems dantims, tarp jų bus nemaži tarpai. Teigiama, jog nykščio čiulpimas kūdikystėje, danties netekimas ar nebuvimas dėl įgimtų defektų, liežuvio spaudimas į dantis rijimo metu taip pat gali nulemti diastemų atsiradimą. Tarpas taip viršutinių vidurinių kandžių gali būti didelis dėl pernelyg didelio pasaito, jungiančio viršutinę lūpą su dantenomis. Taip pat sergat periodontitu, dantis supantys audiniai, dantenos, patinsta, todėl tarpai tarp dantų vizualiai padidėja. Yra duomenų, kad diastema gali atsirasti žmonėms, turintiems auskarą liežuvyje ir mėgstantiems juo žaisti braukant į priekinius dantis.
Diastema
Diastema. Simptomai
Pagrindinis diastemos požymis ir aiškiai matomas tarpas tarp dantų. Priklausomai nuo to, kokios priežastys jį sukėlė, jis gali nekisti arba didėti. Jei tarpas didėja, dantys, supantys šį tarpą gali imti klibėti ir skaudėti.
Diastema. Ligos eiga
Diastema gali būti pas žmones, turinčius tam tikrų anatominių ypatumų (pavyzdžiui, didelį pasaitą, jungiantį viršutinę lūpą ir dantenas, didelį žandikaulį ir smulkius dantis), arba atsirasti dėl kitų ligų ar tam tikrų žmogaus veiksmų. Paprastai diastema, susidariusi dėl specifinių anatominių ypatumų, nedidėja, tarpas nesiplečia. Jeigu diastema atsirado todėl, kad žmogus nuolatos liežuviu stumia dantis į priekį, toks tarpas bus linkęs didėti. Tai gali sukelti aplinkinių dantų klibėjimą ir skausmą. Jeigu diasteminiai tarpai atsirado sergant periodontitu, yra galimas danties iškritimas.
Diastema. Diagnostika
Paprastai diastemą nustato gydytojas odontologas paciento apžiūros metu. Ją nustatęs, gydytojas privalo įvertinti priežastis, galėjusias lemti diastemos atsiradimą. Jei įmanoma, jas reikia šalinti. O jei tai yra periodontitas, jį būtina gydyti. Neretai prireikia gydytojo ortodonto konsultacijos.
Diastema. Gydymas
Diastema gali būti gydoma gydotojo odontologo arba gydytojo ortodonto. Jeigu diastemos atsirado dėl periodontito, jis turi būti gydomas. Toks asmuo turėtų būti tinkamai pakonsultuotas tam, kad ateityje išvengtų periodontito ir kitų dantenų ligų. Kartais diastemos pašalinimui užtenka chirurgiškai sumažinti viršutinės lūpos pasaitą, jeigu jis yra diastemos atsiradimo priežastis. Jeigu tarpas atsirado dėl trūkstamo danties, pacientui reikia pasiūlyti dantų tiltelį ar danties implantą. Kai diastema yra nedidelė, tai yra, tarpas yra mažesnis nei 1mm, ji gali būti pašalinta dedant plombas ant abiejų dantų, supančių šį tarpelį. Kai diastema yra didesnė, ši procedūra nėra veiksminga, tačiau tada ant dantų galima uždėti specialius porcelianinius vainikėlius (dar vadinamus karūnėlėmis). Jie yra labai ploni ir turi būti dedami ant specialiai paruoštų dantų paviršių. Tokiu būdu galima ne tik panaikinti tarpą tarp dantų, bet ir suteikti dantims norimą išvaizdą, pritaikius vainikėlio spalvą, dydį, formą atsižvelgiant į paciento pageidavimus. Vienas didžiausių šio gydymo privalumų yra tas, kad jis gali būti atliktas per kelis apsilankymus pas gydytoją odontologą. Dantų breketai, galintys patraukti dantis arčiau vienas kito, yra dar vienas galimas diastemos šalinimo būdas. Tačiau šis gydymas gali trukti ne vienerius metus, o kai kurie breketai ant dantų yra gana matomi, todėl kai kurie pacientai verčiau renkasi kitus diastemos šalinimo būdus.
Diastema. Profilaktika
Kai kuriais atvejais, diastemos išvengti nepavyksta. Tačiau vertėtų gerai prižiūrėti dantis ir dantenas, stengtis atsikratyti įpročio stumti dantis liežuviu arba braukyti per dantis liežuvio auskaru.
Lithuanian