Difterija

Yra kelios difterijos formos,  priklausomai nuo formos pasireiškia skirtingi simptomai.

1. Pati dažniausia – tonzilių difterija. Esant vietinei tonzilių difterijai, pasireiškia nedidelis karščiavimas, skausmingumas gerklės srityje ryjant, apetito stoka, galvos skausmas. Ant tonzilių yra matomas balkšvas, kietas apnašas, jį pabandžius nubraukti su mentele - gleivinė kraujuoja, apnašas sunkiai sutrinamas mentele. Aplink apnašą gleivinė būna patinusi, paburkusi, paraudusi. Padidėja regioniniai kaklo limfmazgiai.  Jeigu tonzilių difterija išplitusi: apnašas išplinta už tonzilių ribų, iki liežuvėlio, karščiavimas padidėja iki 38-39 laipsnių Celsijaus, pacientas būna vangesnis, silpnesnis. Jeigu pasireiškia toksinė tonzilių difterija (ji labai reta, būna tik tinkamai neišgydžius vietinės/išplitusios formos): ligoniui stipriai patinsta kaklas (tai toksinės difterijos skiriamasis požymis), temperatūra didėja iki 40 laipsnių, labai bloga bendra savijauta, iš burnos sklinda saldžiai aitrus kvapas.
2. Gerklų difterija, dar vadinama krupu. Šiai ligos formai yra būdingas lojančio pobūdžio kosulys, pakimęs balsas, arba visiškas jo išnykimas. Sergančiajam sunku įkvėpti. Plėvės nuo gerklų gali leistis į žemesnius kvėpavimo takus – bronchus, todėl yra būtina medicininė pagalba, kad ligonis neuždustų.
3. Žaibinė difterijos forma: labai sunki forma, pasireiškianti sąmonės sutrikimu, gali būti traukuliai, gausu apnašų, ligonis gali mirti.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo yra maždaug 2-9 dienos. Kai ligos simptomai išnyksta, sveikstama apie 2-3 mėnesius.

 Žmonės užsikrėtę difterija ir negydomi, net jei jiems nepasireiškė jokie simptomai, gali užkrėsti neturinčius imuniteto maždaug iki 6 savaičių.

 Įvertinami ligos požymiai, atmetamos kitos ligos, apklausiama ar pacientas neturėjo kontakto su difterija sergančiu asmeniu.

 Tiriami susidarę apnašai, sukėlėjas auginamas specifinėse terpėse.

Jeigu įtariama difterija, būtina ligonį skubiai guldyti į ligoninę tolimesniam ištyrimui ir gydymui, nepaisant kokia ligos forma ir sunkumas. Reikia nedelsiant sušvirkšti serumo nuo difterijos į veną arba į raumenis, net jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai dar nėra gauti. Prieš suleidžiant serumą būtina patikrinti paciento jautrumą sušvirkščiant nedidelį serumo kiekį po oda. Gydytojas skiria antibiotikų. Papildomas gydymas: temperatūrą mažinantys vaistai, skausmo mažinimas nesteoidiniais priešuždegiminiais vaistais, skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas.

 Jeigu pacientas negali ryti, jis yra maitinamas per zondą. Jeigu pacientas negali kvėpuoti, dūsta – į trachėją yra kišamas vamzdelis.

Galima specifinė profilaktika vakcina.

Rekomenduojamas vakcinacijos planas kūdikiams (difterijos vakcina yra skiepijama kartu su stabligės ir kokliušo): 2mėn., 4mėn., 6mėn., 18mėn. 6-7 metų vaikui įskiepijama paskutinė vakcina. Imunitetas nesusidaro visam gyvenimui, todėl rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų.