Dismenorėja – tai apatinės pilvo dalies skausmas, pasireiškiantis prieš arba per menstruacijas. Paprastai terminas dismenorėja reiškia gana stiprų skausmą, kuris sutrikdo kasdienę moters veiklą. Skausmas gali būti pirminis (jis atsiranda, nors jokios dubens patologijos nėra) ir antrinis (atsirandantis dėl dubens organų ligų). Antrinį skausmą dažniausiai sukelia endometriozė, gimdos fibrozė, adenomiozė ar dubens uždegiminė liga. Pirminis skausmas paprastai mažėja su amžiumi ir dingsta po pirmojo gimdymo. Antrinis skausmas mažėja gydant jį sukeliančią ligą.
Dismenorėja
Dismenorėja. Simptomai
Nors kiekvienai pacientei paprastai pasireiškia individualus simptomų derinys, bendri dismenorėjos simptomai yra: spazmai ir skausmas, jaučiamas apatinėje pilvo dalyje. Skausmas gali plisti į apatinę nugaros dalį ir kojas. Kai kurias moteris pykina, gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas, paprastai jaučiamas silpnumas ir nuovargis, gali skaudėti galvą.
Dismenorėja. Ligos eiga
Minėti simptomai paprastai pasireiškia prieš pat menstruacijas arba jų metu ir yra intensyviausi pirmosiomis menstruacijų dienomis. Ši būklė pati savaime nesukelia komplikacijų, tačiau dažnai trukdo kasdieninei veiklai, ženkliai sumažėja moters darbingumas. Komplikacijas gali sukelti sunkesnės ligos, dėl kurių ir yra patiriami dismenorėjos simptomai.
Yra įvardijami keli rizikos faktoriai, kurie didina tikimybę, kad moteriai atsiras dismenorėjos simptomai. Tai jaunas amžius (apie 20 metų ir jaunesnės merginos) ir anksti prasidėjusios menstruacijos (11 metų arba anksčiau), gausus kraujavimas menstruacijų metu arba nereguliarios menstruacijos. Taip pat dismenorėjos simptomus dažniau patiria negimdžiusios moterys. Rūkymas irgi priskiriamas šios būklės rizikos veiksniams.
Dismenorėja. Diagnostika
Ligos diagnozė prasideda nuo apklausos ir fizinio ištyrimo, kurio metu gydytojas tiria dubens organus. Jei lieka neaiškumų, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus.
Dažnai atliekamas tyrimas ultragarsu. Šio neskausmingo tyrimo metu naudojamos ultragarso bangos vidaus organų vaizdui gauti. Jis dažnai naudojamas tirti gimdos, gimdos kaklelio, kiaušintakių patologijas.
Kitas dažnas tyrimas yra kompiuterinė tomografija. Šio tyrimo metu naudojami Rentgeno spinduliai ir gaunami vidaus organų vaizdai, kurie padeda diagnozuoti įvairias patologijas.
Reikšmingas tyrimo metodas yra ir magnetinis rezonansas. Jo metu, naudojant radijo bangas, taip pat yra gaunami vidaus organų ir įvairių minkštųjų audinių vaizdai.
Tiesiogiai apžiūrėti gimdą galima histeroskopijos metu. Atliekant šią procedūrą gydytojas pro makštį ir gimdos kaklelį įveda nedidelį vamzdelį su apšvietimu ir apžiūri gimdą ieškodamas polipų, fibroidų ar kitokių gimdos darinių.
Kraštutiniais atvejais, kai kiti tyrimai atlikti, tačiau diagnozės negalima nustatyti, atliekama laparoskopija. Tai operacija, kurios metu pro pilvo sienoje padarytus pjūvius optine sistema yra apžiūrimi vidaus organai. Šios procedūros metu galima nustatyti endometriozę, fibroidus, kiaušidžių cistas bei kitas būkles.
Dismenorėja. Gydymas
Dismenorėja paprastai yra išgydoma būklė. Gydytojas gali paskirti įvairius gydymo būdus priklausomai nuo to, kas sukėlė dismenorėjos simptomus. Dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jie mažina skausmą. Taip pat gali būti skirti hormoniniai preparatai, kurie koreguoja menstruacijų ciklą ir mažina spazmų intensyvumą, dėl to mažėja ir skausmas. Jei dismenorėją sukėlė tokios ligos kaip endometriozė ar fibroidai, tada gali būti taikomas ir chirurginis gydymas. Po nenormalaus audinio pašalinimo išnyksta ir varginantys dismenorėjos simptomai.
Dismenorėja. Profilaktika
Ne visada įmanoma išvengti dismenorėjos simptomų. Simptomų atsiradimo tikimybę sumažinti gali padėti subalansuota ir taisyklinga mityba, lengvas sportas, oraliniai kontraceptikai bei streso kontrolė.
Lithuanian