Endometriozė – tai skausminga liga, kai gimdos gleivinės audinys – endometras – ima augti kitose kūno vietose (dažniausiai kiaušidėse, žarnose ar dubens organų audiniuose). Endometrinis audinys funkcionuoja kaip normalus endometras, t.y. veša ir kraujuoja per kiekvieną menstruacinį ciklą. Tačiau, kadangi endometrinis audinys netinkamoje vietoje neturi pro kur pašalinti kraujo, viskas kaupiasi ir, pavyzdžiui, kiaušidėse susiformuoja cistos.
Tiksli endometriozės priežastis nėra aiški, tačiau žinoma keletas paaiškinimų: retrogradinės menstruacijos (menstruacijų kraujas su endometro ląstelėmis teka per kiaušintakius į pilvo ertmę, vietoj to, kad tekėtų pro makštį iš organizmo; tokios atkeliavusios endometro ląstelės lieka pilvo ertmėje, pradeda augti ir formuoja audinį), embrioninių ląstelių augimas (ląstelės, išklojančios pilvo ir dubens ertmes yra kilusios iš embrioninių ląstelių, kurios gali diferencijuotis į bet kokio kito tipo ląsteles, pavyzdžiui, endometro), operacinio rando implantavimas (po operacijos, pavyzdžiui, gimdos pašalinimo, endometro ląstelės gali prisitvirtinti prie operacinio pjūvio), endometro ląstelių transportavimasis (su krauju arba limfa ląstelės gali patekti į kitas organizmo vietas), imuninės sistemos sutrikimai (kai organizmas nebesugeba atpažinti ir sunaikinti endometro ląstelių, augančių už gimdos ribų).
Skiriama keletas rizikos faktorių, kurie gali paskatinti endometriozės atsiradimą, tai yra: negimdžiusios moterys, šeiminis polinkis, ankstyvos ir dažnos menstruacijos, medicininė būklė, kai sutrikdomas menstruacinio kraujo ištekėjimas (pavyzdžiui, akla mergystės plėvė), buvusios dubens infekcijos, gimdos anomalijos (pavyzdžiui, dviragė gimda).
Endometriozė dažniausiai išsivysto praėjus keliems metams po mėnesinių pradžios, o ligos požymiai laikinai baigiasi tapus nėščiai ir po menopauzės (nebent vartojami estrogeno preparatai).
Lithuanian