Fotodermatitas – tai patologiška odos reakcija į saulės spindulius (ultravioletines saulės skleidžiamas šviesos bangas). Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. Ligos atsiradimo procese svarbi organizmo imuninės sistemos veikla, kuri, sergant fotodermatitu, pernelyg suaktyvėja. Ant odos atsiranda bėrimai, ji ima pleiskanoti, išsausėja.
Ligos intensyvumo laipsnis varijuoja priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos jautrumo saulės spinduliams. Odos jautrumą nulemia keletas faktorių: tai paveldimas polinkis fotojautrumui, tam tikrų medikamentų vartojimas, kontaktas su kai kuriais augalais (piktžolėmis, morkomis, pastarnokais, krapais, pankoliais, salierais, anyžiais).
Pagrindinės ligos priežastys yra: kitos ligos (sisteminė raudonoji vilkligė (tai imuninės sistemos liga), alerginis dermatitas); genetiniai ar metabolizmo faktoriai (paveldimos ligos, pavyzdžiui, pelagra (nekaupiamas vitaminas B3); cheminių medžiagų ir vaistų reakcijos.
Kontaktuojant su ultravioletiniai spinduliais, tam tikri medikamentai ir chemikalai gali lemti nudegimus, bėrimus ar net dilgėlinę (alerginė odos reakcija – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis niežintis bėrimas linkusiomis išplisti pūslėmis). Reakcijos gali būti alerginio tipo ir dėl tiesioginio toksinio efekto. Pastarąjį poveikį sukelia: antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai, anglies medžiagos ir psoralenai (vaistai žvynelinei gydyti), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, šlapimą varantys medikamentai, antidepresantai, nerimą malšinantys vaistai. Alergines reakcijas sukelia aromatinės medžiagos, kremai su parabenais, cheminiai valikliai.
Skiriami rizikos faktoriai, kurie padidina tikimybę susirgti fotodermatitu: šviesi ir labai šviesi oda, raudoni ar šviesūs plaukai, šviesios akys; ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, porfirijos (organizmo baltymų apykaitos sutrikimai); riziką didina ilgesnis nei 30 minučių buvimas saulėje.